Pogimdyvinė depresija – vis dažniau diagnozuojama būklė, nustatoma maždaug vienai iš aštuonių pagimdžiusių moterų. Nėštumo metu ir po gimdymo organizme vyksta reikšmingi hormonų pokyčiai, kurie gali sukelti nuotaikų svyravimus, miego sutrikimus, savigraužą ir kitus simptomus. Labai svarbu neignoruoti šių požymių: jei pastebite pogimdyvinės depresijos ženklus, būtina imtis atitinkamų veiksmų.
Pagrindiniai pogimdyvinės depresijos požymiai
Motinystės džiaugsmas kartais būna užgožiamas sunkių jausmų, su kuriais susiduria net iki 85 procentų pagimdžiusių moterų. Dauguma jų netrukus vėl ima džiaugtis savo vaiku ir patiria teigiamas emocijas, tačiau kai kurias moteris panašūs jausmai vargina pusę metų ar net ilgiau. Štai dažniausiai pasitaikantys požymiai:
- Baimė pasilikti vienai su kūdikiu: nerimas, ar sugebėsite tinkamai pasirūpinti savo vaiku.
- Neigiamų vaizdinių kūrimas: nuolatinis įsivaizdavimas tragiškų scenarijų, kas gali nutikti kūdikiui.
- Atsiribojimas: nejuntamas noras paimti kūdikį ant rankų, jį čiūčiuoti. Kai kiti džiaugiasi kūdikiu, moteris gali nejusti jokių pozityvių emocijų, ją gali kankinti šleikštulys.
Nors dažnai vengiama apie tai kalbėti, situacija tik blogėja, kai jausmai yra užgniaužiami. Išeiti iš tokios būsenos gali būti itin sudėtinga be pagalbos.
Kada pasireiškia pogimdyvinė psichozė?
Labai retais atvejais, maždaug vienai iš 2500 gimdžiusių moterų, diagnozuojama pogimdyvinė psichozė. Ji dažniausiai ištinka tas moteris, kurios dar iki gimdymo sirgo depresija ar kitomis psichikos ligomis. Pogimdyvinė psichozė pasireiškia miego trūkumu (moteris gali nemiegoti net kelias paras) ir pasinėrimu į savo įsivaizduojamą realybę (gali matyti ar girdėti tai, ko kiti nemato ar negirdi). Tokiais atvejais būtina kuo skubiau kreiptis į specialistus, nes tai reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos.
Kodėl atsiranda pogimdyvinė depresija?
Yra keletas veiksnių, kurie gali padidinti pogimdyvinės depresijos riziką:
- Asmeninės savybės: jei moteris dar iki nėštumo buvo linkusi save kritikuoti, tikėtina, kad pagimdžius vaiką ši savybė sustiprės.
- Įtampa nėštumo metu: patirtas didelis stresas nėštumo laikotarpiu didina riziką.
- Sudėtingas gimdymas: jei gimdymas buvo sunkesnis nei tikėtasi, tai gali stipriai paveikti moters psichologinę būseną, sukeldamas jausmą, kad nepavyko tinkamai susidoroti su „užduotimi“.
- Pasikeitusi išvaizda: nėštumo metu priaugtas svoris, odos pokyčiai dėl hormonų gali turėti įtakos, jei moteriai jos išvaizda yra labai svarbi.
- Pasikeitęs gyvenimo ritmas: gimus pirmajam vaikui, moteriai gali būti baisu, kad nebeturės laiko sau ir savo sutuoktiniui. Nepasiruošimas būsimiems pokyčiams gali būti viena iš priežasčių.
Kaip pasiruošti ir sumažinti riziką?
Dar besilaukiančioms moterims rekomenduojama lankyti mokyklėles ar kursus, skirtus būsimoms šeimoms. Idealu, jei šiuos kursus lankytų ne viena: vyro palaikymas gali padėti išvengti didelio streso nėštumo metu, o po gimdymo moters savijauta bus kur kas geresnė. Svarbiausia – neužsisklęsti savyje ir garsiai kalbėti apie savo jausmus, baimes. Palaikymo galima sulaukti ne tik iš sutuoktinio, bet ir iš giminaičių ar artimų draugų.
Patarimai, kaip įveikti pogimdyvinę depresiją
Kiekviena pagimdžiusi moteris turi žinoti, kad aplankantys jausmai yra visiškai normalūs, o pogimdyvinė depresija yra įveikiama. Svarbiausia – neleisti, kad neigiami jausmai graužtų iš vidaus. Štai keletas patarimų, kaip sau padėti:
- Priimkite pagalbą: moterys neretai prisiima pernelyg daug atsakomybių. Jei artimieji siūlo pagalbą gaminant maistą ar atliekant buities darbus, nereikėtų jos atsisakyti – pagalba ką tik pagimdžiusiai moteriai tikrai reikalinga.
- Poilsiaukite: kol kūdikis miega, šį laiką skirkite kokybiškam poilsiui. Nors namuose visada atsiras darbų, būtina pasirūpinti fizine ir emocine sveikata.
- Skirkite dėmesio kūdikio žindymui: pirmuosius kelis mėnesius tai ypač svarbu, nes žindymo metu išsiskiria laimės hormonas oksitocinas, gerinantis nuotaiką.
- Rūpinkitės mityba: maistas turi būti šviežias ir pilnavertis, svarbu nepraleisti valgymų.
- Išsakykite savo jausmus: neužgniaužkite savo jausmų ir juos išsakykite garsiai. Nors moterims kartais atrodo, kad tam tikri jausmai yra „netinkami“ ir baiminamasi, kad kiti žmonės to nesupras, tik atvirai kalbant bus lengviau įveikti depresiją.
- Nepamirškite partnerio: svarbu skirti pakankamai dėmesio savo sutuoktiniui. Aptarkite, kaip praėjo diena, išeikite pasivaikščioti. Nors naujai iškeptos mamos neretai mano, kad visą laiką privalo skirti kūdikiui, svarbu, kad partneris nesijaustų pamirštas.
- Rūpinkitės savimi: kūdikiai daug laiko praleidžia miegodami, todėl nieko baisaus nenutiks, jei jų priežiūra bent kartais bus perleidžiama seneliams ar auklėms. Nors einant apsikirpti ar pasportuoti gali aplankyti prieštaringi jausmai, reikėtų nepamiršti pasirūpinti savimi: laikas, skirtas tik sau, visada yra naudingas.
Atminkite, kad esate ne viena ir šalia yra daugybė žmonių, kurie gali suteikti reikiamą pagalbą. Drąsiai kreipkitės ir leiskite sau būti išklausytai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.