Širdies ir kraujagyslių ligos – tai globali problema, kasmet nusinešanti milijonus gyvybių. Lietuvoje šios ligos yra tarp pagrindinių mirtingumo priežasčių, siekiančios net 50–60 procentų. Šeimos gydytoja Erika Pavlovskaja pabrėžia, kad šių ligų vystymasis tiesiogiai susijęs su padidėjusiu kraujospūdžiu ir kitais širdies veiklos sutrikimais. Dažnas iš mūsų linkęs ignoruoti pirmuosius pavojaus signalus, manydamas, kad tai neturi įtakos jauname amžiuje, tačiau toks požiūris yra klaidingas. Širdies ritmo sutrikimai ar padidėjęs kraujospūdis dažnai pasireiškia be jokių simptomų, todėl nuolatinis rodiklių stebėjimas yra gyvybiškai svarbus kiekvienam.
Tylusis priešas: kodėl kraujospūdis toks pavojingas?
Padidėjusio kraujospūdžio priežastys gali būti įvairios: nuo genetinių veiksnių iki netinkamo gyvenimo būdo. Šeimos gydytoja Erika Pavlovskaja išskiria perteklinį druskos vartojimą, nuolatinį stresą, rūkymą ir nutukimą kaip pagrindinius rizikos faktorius. Nors kartais padidėjęs kraujospūdis gali pasireikšti galvos svaigimu, skausmu pakaušio srityje ar širdies permušimu, dauguma žmonių šių simptomų tiesiog nejaučia, o tai sukuria didžiulį pavojų.
„Padidėjęs kraujo spaudimas gali pasireikšti galvos svaigimu, skausmu pakaušio srityje, širdies permušimu. Problema slypi tame, kad dažnas žmogus padidėjusio kraujospūdžio net nejaučia ir dėl šios priežasties jo nematuoja. Nekontroliuojamas kraujospūdis kenkia kraujagyslėms visame organizme ir taip didina kraujagyslinių komplikacijų riziką. Ankstyva kraujospūdžio korekcija gali padėti išvengti šių komplikacijų“, – tikina gydytoja. Net ir trumpalaikis kraujo spaudimo padidėjimas gali pažeisti kraujagysles, todėl nuolatinė ir kruopšti kontrolė yra būtina.
Kaip teisingai matuoti kraujospūdį?
Norint efektyviai sekti kraujospūdį ir užtikrinti vaistų veiksmingumą, svarbu laikytis gydytojų rekomendacijų. Gydytoja E. Pavlovskaja pataria spaudimą matuoti bent du ar tris kartus per dieną, ypač ramybės būsenoje – ryte ir vakare.
Jei buvo pakeisti vaistai, matavimų dažnis turėtų būti dar intensyvesnis: pusvalandį po vaistų išgėrimo ir prieš kitą dozę. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas naktinio ir vakarinio kraujospūdžio rodikliams, siekiant įsitikinti, ar vaistai išlaiko savo poveikį iki pat ryto.
Technologijos jūsų sveikatos sargybai: išmanieji laikrodžiai
Šiuolaikinės technologijos siūlo patogius sprendimus aktyviai gyvenantiems žmonėms, kuriems nuolatos nešiotis kraujospūdžio matavimo aparatą gali būti sudėtinga. Šiandien išmanieji laikrodžiai, tokie kaip „Samsung Galaxy Watch3“ ir „Galaxy Watch Active2“, suteikia galimybę išmatuoti kraujospūdį ir atlikti elektrokardiogramą (EKG) tiesiog ant riešo. Tai ne tik patogu, bet ir praktiška, nes visi duomenys automatiškai saugomi išmaniajame įrenginyje ir gali būti lengvai pasidalinti su gydytoju, taip užtikrinant nuolatinį sveikatos būklės stebėjimą.
Širdies ritmo sutrikimai: kada sunerimti?
Ne mažiau svarbu stebėti ir širdies ritmo sutrikimus, kurie taip pat gali lemti rimtas komplikacijas. Periodiškai atliekama elektrokardiograma, kurią gali parodyti ir išmanusis laikrodis, suteikia esminės informacijos apie širdies darbą, jos ritmą ir pulsą.
„Svarbiausias rodiklis yra pulsas. Jei jis ramybės būsenoje nuolat laikosi žemiau 50 arba viršija 90, jau reikėtų apsilankyti pas gydytoją. Taip pat sunerimti reikėtų, jei pastebima aritmiška širdies veikla. Jeigu ritmas yra sinusinis, tačiau nustatoma neritmiška širdies veikla, tai gali signalizuoti apie ritmo sutrikimus arba permušimus“, – teigia gydytoja.
Prieširdžių virpėjimas: tylus insulto šauklys
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas prieširdžių virpėjimui – rimtam ritmo sutrikimui, kuris gali pasireikšti ir jauniems žmonėms, bei yra tiesiogiai susijęs su didesne galvos smegenų insulto rizika. Šis sutrikimas pasižymi tuo, kad prieširdžiai susitraukinėja labai stipriai ir greitai, sukeldami kraujo krešulių susidarymą, kurie, patekę į smegenis, gali sukelti insultą.
„Jeigu žmogus patiria vienkartinį virpėjimą, jis gali nieko nepajausti, arba patirti labai silpnus simptomus, pavyzdžiui, lengvą apsvaigimą, nuovargį, dusulį arba dūrimą krūtinėje. Su išmaniuoju laikrodžiu galima greitai pasitikrinti ar su širdies ritmu viskas tvarkoje. Jei pastebima, kad prieširdžių virpėjimas yra dažnai pasikartojantis arba nuolatinis, būtina kreiptis į gydytoją ir savo širdies veiklą sekti dar atsakingiau, nes simptomų galima nepajausti“, – įspėja E. Pavlovskaja.
Anot gydytojos Erikos Pavlovskajos, nuolatinis širdies veiklos stebėjimas ir ankstyva intervencija yra esminiai veiksniai, padedantys išvengti sunkių sveikatos sutrikimų ir komplikacijų, tokių kaip išeminės širdies ligos (dažnai baigiančios miokardo infarktu), smegenų insultas, širdies ir inkstų nepakankamumas ar net regėjimo sutrikimai. Rūpinkitės savo širdimi ir ji atsidėkos ilgais ir kokybiškais gyvenimo metais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.