Venų varikozė, dar žinoma kaip lėtinis venų nepakankamumas arba tiesiog išsiplėtusios venos, yra viena dažniausių kraujotakos sistemos ligų. Ji vystosi, kai dėl venų vožtuvų nesandarumo kraujas ima tekėti atbuline kryptimi. Dėl šios priežasties venose susikaupia per didelis kraujo kiekis, venų sienelės plečiasi ir jos tampa matomos ar apčiuopiamos. Šia liga kenčia maždaug 30–40 proc. darbingo amžiaus moterų ir net iki 70 proc. vyresnio amžiaus moterų, tačiau ji gali pasireikšti ir vyrams. Supratimas, kas sukelia šią būklę ir kaip su ja kovoti, yra itin svarbus.
Kaip veikia venų sistema ir kodėl atsiranda varikozė?
Širdis pumpuoja kraują į arterijas, aprūpindama deguonimi visus audinius, o tuomet kraujas venomis grįžta atgal į širdį. Kojos yra labiausiai nutolusi kūno dalis nuo širdies, todėl reikalingas efektyvus venų vožtuvų darbas, kad kraujas būtų pakeltas aukštyn, įveikiant gravitaciją. Jei venų vožtuvai pažeisti arba silpni, kraujas ima kauptis kojų venose, spaudimas didėja, o venų sienelės pamažu plėčiasi, formuodamos išsiplėtusias venas. Tiksli venų varikozės priežastis dažnai nenustatoma, tačiau rizikos veiksnius sudaro genetika, sėdimas ar stovimas darbas, antsvoris, nėštumas ir amžius.
Venų varikozės simptomų stadijos: nuo nuovargio iki opų
Venų varikozė paprastai vystosi lėtai ir turi kelias stadijas, o simptomai ilgainiui progresuoja:
I stadija: Ligos pradžioje dažniausiai juntamas kojų nuovargis ir sunkumas, ypač dienos pabaigoje. Kojos gali dažniau tirpti, atsirasti „skruzdėlių bėgiojimo“ pojūtis, o kartais jau išryškėja nedidelis venų tinklas. Šie požymiai dažnai suintensyvėja šiltuoju metų laiku.
II stadija: Pastebimi ženklūs odos pokyčiai: ji plonėja, pakinta pigmentacija, išryškėja didesni venų mazgai. Blauzdos tinsta (tinimas kyla iš apačios į viršų), vakare apimtis gali padidėti net 2–6 cm, jaučiamas nuolatinis skausmas.
III stadija: Gali išsivystyti odos egzema, sunkiai gyjančios žaizdelės (trofinės opos). Kai kuriais atvejais – dramblialigė dėl limfos tekėjimo sutrikimų.
Kodėl svarbu gydytis laiku ir kokios galimos komplikacijos?
Nepakankamai gydoma ar ignoruojama liga gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip odos opos, padidėjusi infekcijų rizika ar venų plyšimas dėl trapumo, sukeliantis gausų kraujavimą. Todėl pastebėjus pirmuosius simptomus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Gydymo būdai ir pagalba namuose
Šiuolaikinė medicina siūlo įvairius gydymo metodus: nuo kompresinių kojinių ir specialių tepalų iki leboskleroterapijos ar chirurginės operacijos. Leboskleroterapijos metu į išsiplėtusias venas suleidžiama dirginančių preparatų, kurie sukelia venos užsikimšimą. Nors tai dažnai atliekama dėl kosmetinių priežasčių, rezultatas gali būti laikinas. Pažengusiais atvejais šalinamos pažeistos venos, tačiau ligos atsinaujinimo rizika išlieka.
Papildomai, svarbu skirti pakankamai dėmesio kojų odos priežiūrai – naudoti odos nesausinančius muilus ir reguliariai drėkinti odą kremais.
Kai kurie žmonės taip pat išbando liaudies medicinos priemones, kaip papildomą pagalbą, pvz., valerijonų, kraujažolės, apynių ir melisų mišinio kompresus kraujotakos nepakankamumui, ar kaštonų, ramunėlių ir taukių nuovirą kojų venų uždegimui. Svarbu pabrėžti, kad prieš bandant bet kokias alternatyvias priemones, būtina pasitarti su gydytoju.
Egzistuoja veiksmingi būdai venų varikozei kontroliuoti ir gydyti. Pastebėję pirmuosius simptomus nedelskite ir kreipkitės į specialistus – ankstyva diagnostika ir gydymas gali užkirsti kelią ligos progresavimui ir padėti išlaikyti kojų sveikatą bei komfortą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.