Šviežių uogų sezonas, nors ir trumpas, leidžia mums mėgautis gamtos dovanomis. Tačiau vasaros gėrybėmis galima džiaugtis ištisus metus – tam tereikia tinkamai išmokti jas sudžiovinti. Džiovintos uogos ne tik gardus užkandis, bet ir puikus ingredientas įvairiems patiekalams, išlaikantis daugybę naudingųjų savybių.
Kodėl verta džiovinti uogas ir kaip jas panaudoti?
Mėlynės, avietės, braškės, šilauogės, spanguolės, vyšnios ir trešnės skanios ne tik šviežios, bet ir džiovintos. Jų panaudojimo galimybės – itin plačios. Džiovintomis uogomis gardinami desertai, sūriai, duona, mėsos patiekalai, jogurtas. Tai puikus būdas paįvairinti mitybą ir mėgautis vasaros skoniais šaltuoju metų laiku.
Kokias uogas rinktis džiovinimui?
Renkantis ar perkant uogas džiovinimui, svarbu atkreipti dėmesį, kad jos būtų nepervytusios ir neminkštos – tokios džiovinimui tinka geriausiai ir jas išdžiovinti bus paprasčiausia, pataria žolininkė, biologė Jadvyga Balvočiūtė. Ji priduria: „Dabar galima ir patiems prisirinkti mėlynių, juodųjų serbentų, bruknių, vyšnių, kurios ne tik skanios, bet ir naudingos.“
Profesorius Pranas Viškelis, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas, pabrėžia, kad ypač verta džiovinti juoduosius serbentus, nes juose itin gausu vitamino C (240 mg/100g). Avietės ir mėlynės taip pat puikiai džiūsta ir gali padėti sureguliuoti virškinimą bei gerinti regėjimą, tad tinka ir vaikams, ir suaugusiems.
Vis dėlto, kai kurias uogas, tokias kaip trešnes, šilauoges, vynuoges, spanguoles, džiovinti namų sąlygomis yra sudėtingiau dėl storos žievelės, kuri apsunkina drėgmės išgarinimą. Pasigaminti razinas patiems taip pat būtų nelengva, nes vynuogių džiovinimui naudojama speciali vynuogių veislė.
Tinkamas uogų džiovinimas: temperatūra ir sąlygos
Kad džiovintos uogos išsaugotų kuo daugiau naudingų savybių, labai svarbu jas džiovinti ne per aukštoje temperatūroje ir ne tiesioginiuose saulės spinduliuose. „Džiovinant uogas orkaitėje pernelyg aukštoje temperatūroje, jos gali perdžiūti, be to, prarasti daug vitaminų. Svarbu, kad uogos nebūtų kietos, o jose išliktų šiek tiek drėgmės. Džiovinti būtų paprasčiausia vėdinamoje patalpoje, ne ant saulės, nes tiesioginiai saulės spinduliai naikina biologiškai aktyvias medžiagas“, – aiškina P. Viškelis.
Ant padėklo supiltas uogas rekomenduojama padėti lauke, pavėsyje. Šiltu ir sausu oru jos puikiai išdžiūsta maždaug per dvi dienas. Jei džiovinate orkaitėje, rekomenduojama nustatyti temperatūrą iki 60 laipsnių Celsijaus.
Norint pagreitinti džiūvimo procesą lėtai džiūstančioms uogoms, pavyzdžiui, serbentams ar spanguolėms, P. Viškelis pataria jas trisdešimčiai sekundžių įdėti į verdantį vandenį, kad odelė sutrūkinėtų.
Žolininkė J. Balvočiūtė siūlo uogas visą dieną laikyti saulėtoje vietoje, vis pavartant, o nakčiai įnešti į patalpą. Kai uogos susitraukia ir sumažėja perpus, jas galima baigti džiovinti orkaitėje, nustačius 40 laipsnių temperatūrą.
Džiovintų uogų nauda ir vitaminų koncentracija
Profesorius P. Viškelis atkreipia dėmesį, kad džiovintos uogos nepraranda naudingųjų savybių. Egzistuoja klaidinga nuomonė, kad džiovinimo metu žūsta vitaminai, ypač vitaminas C. „Tai nėra tiesa. Lyginant su šviežiomis uogomis, to vitamino lieka 50 proc. Bet nepamirškime, kad džiovinimo metu drėgmė išgarinama, tačiau visos naudingos medžiagos sukoncentruojamos. Džiovintų uogų saujoje vitamino C rasime kelis kartus daugiau nei tokiame pat kiekyje šviežių uogų. Žinoma, svarbus saikas. Kad gautume naudingų jų savybių, džiovintų uogų suvalgyti labai daug nereikia. Viena sauja džiovintų, uogų atstoja dešimt saujų šviežių uogų“, – sako P. Viškelis.
Egzotiškos džiovintos uogos ir jų privalumai
Be sezoninių uogų, verta nepamiršti ir egzotiškų variantų, tokių kaip goji uogos, spanguolės ir razinos. Nors jas sudžiovinti namuose gali būti sudėtinga, prekybos centruose rasime didelį pasirinkimą. Jų nauda sveikatai ne mažesnė nei šviežių ar džiovintų sezoninių uogų.
Džiovintos razinos – tikras kalio lobynas, turtingos vitaminu B, geležimi ir kaliu, kuris svarbus normaliai nervų sistemos ir raumenų veiklai. Dėl didelio natūralių cukrų kiekio jos greitai suteikia energijos, todėl yra puikus užkandis po treniruotės.
Goji uogose gausu vitamino A, C, geležies, cinko, vario ir antioksidantų. Jose esantys baltymai ir skaidulos padeda ilgiau jaustis sotiems, todėl tai puikus pasirinkimas norintiems gyventi sveikiau ar sulieknėti.
Džiovintos spanguolės taip pat yra puikus maistinių medžiagų šaltinis, vertinamos dėl didelio vitamino C kiekio, stiprinančio imuninę sistemą. Jose gausu antioksidantų, būtinų širdies ir kraujagyslių sveikatai. Dėl natūralaus saldumo jos gali būti puiki alternatyva riebiems desertams ar saldainiams.
Kūrybiškas džiovintų uogų panaudojimas virtuvėje
Džiovintos uogos suteikia egzotiško, vasariško skonio įvairiems patiekalams. Žolininkė J. Balvočiūtė rekomenduoja jomis gardinti varškės sūrius, desertus, kokteilius. O jei norite, kad namai pakviptų vasara, ji pataria sumalti džiovintas uogas ir užpilti karštu vandeniu – ši arbata bus ne tik kvapni ir skani, bet ir vitamininga.
Mėgaukimės šia vasaros gėrybe ištisus metus: šiltuoju sezonu – šviežiomis, šaltuoju – džiovintomis uogomis. Taip ne tik paįvairinsime gaminamus patiekalus, bet ir praturtinsime savo mitybą organizmui būtinomis medžiagomis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.