Parkinsono liga, dažnai siejama su rankų drebėjimu, raumenų sustingimu ar pusiausvyros sutrikimais, turi ir kitų, mažiau akivaizdžių, bet ne mažiau svarbių ankstyvųjų požymių. Būtent į tai atkreipė dėmesį Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas Rytis Maskeliūnas, kuris kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) kolegomis atliko tyrimą, leidžiantį atpažinti ankstyvuosius Parkinsono ligos simptomus pasitelkus kalbos analizę.
Pasak KTU Multimedijos inžinerijos katedros mokslininko R. Maskeliūno, mažėjant motoriniam aktyvumui, mažėja ir balso klosčių, diafragmos bei plaučių funkcija. „Neretai kalbos pokyčiai atsiranda net anksčiau už motorinės funkcijos sutrikimus, todėl pakitusi kalba gali būti pirmasis ligos požymis“, – pabrėžia mokslininkas.
Nemotoriniai simptomai ir balso ypatumai
LSMU Medicinos fakulteto Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos profesorius Virgilijus Ulozas teigia, kad sergant Parkinsono liga, kalba dažnai tampa tylesnė, monotoniška, mažiau išraiškinga, lėtesnė ir fragmentuota – simptomai, kuriuos sunku pastebėti kasdieniame gyvenime. Ligai progresuojant, gali išryškėti užkimimas, mikčiojimas, neaiškus žodžių tarimas ir tarpų tarp atskirų žodžių nykimas.
Atsižvelgdama į šiuos iškalbingus kalbos pokyčius, jungtinė Lietuvos mokslininkų komanda sukūrė novatorišką sistemą, kuri leidžia ligą aptikti anksčiau nei įprastais metodais. R. Maskeliūnas patikslina: „Mes nekuriame pakaitalo įprastam paciento ištyrimui – mūsų programa skirta palengvinti ankstyvą ligos diagnostiką ir stebėti gydymo efektyvumą.“
Dirbtinis intelektas lietuvių kalbos specifikai
Nors Parkinsono ligos ir kalbos pakitimų sąsaja skaitmeninių signalų analizės pasaulyje žinoma ir tyrinėjama jau nuo septintojo dešimtmečio, tobulėjant technologijoms atsiranda galimybė iš kalbos išgauti vis daugiau informacijos. Šio tyrimo metu mokslininkai signalo analizei ir kalbos vertinimui pasitelkė dirbtinį intelektą (DI), leidžiantį tyrimą atlikti per kelias sekundes, o ne valandas.
Ypač svarbu tai, kad šis tyrimas yra unikalus, nes jo rezultatai pritaikyti lietuvių kalbos specifikai. Užsienio kalboms sudaryti DI modeliai tiesiog netinka lietuvių kalbos ypatumams, todėl sukurta sistema yra reikšmingas pasiekimas vietiniame kontekste.
Ateities perspektyvos: Algoritmas mobiliosiose programėlėse
LSMU Medicinos fakulteto Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos lektorius, gydytojas Kipras Pribuišis pasakoja, kad tyrimas buvo atliekamas su pacientais, kuriems jau buvo diagnozuota Parkinsono liga. „Kol kas mūsų programa, naudodama kalbos pavyzdį, geba atskirti Parkinsono ligos paveiktus asmenis nuo sveikųjų. Be to, šis algoritmas yra tikslesnis už anksčiau siūlytus“, – tvirtina gydytojas.
Tyrimo metu garsui nepralaidžioje kabinoje buvo atliekami sveikų ir sergančių pacientų kalbos įrašai. Dirbtinio intelekto algoritmas „mokėsi“ apdoroti šiuos signalus, vertindamas specifinius balso pokyčius. Tyrėjai pabrėžia, kad algoritmas nereikalauja galingos aparatūros, todėl ateityje gali būti perkeltas į mobiliąją programėlę, taip tapdamas lengvai prieinama ankstyvos diagnostikos priemone.
„Mūsų gauti ir jau publikuoti rezultatai turi labai didelį mokslinį potencialą. Kadangi tai – su žmogaus sveikata susijęs tyrimas, laukia dar ilgas ir sudėtingas darbas, prieš pritaikant jį kasdienėje klinikinėje praktikoje“, – teigia R. Maskeliūnas.
Mokslininko teigimu, tolimesni etapai apims tiriamųjų pacientų kiekio didinimą, taip pat bus nustatoma, ar siūlomas algoritmas yra pranašesnis už alternatyvius ankstyvos ligos diagnostikos metodus. Be to, reikės patikrinti, ar algoritmas gerai veikia ne tik laboratorijoje, bet ir gydytojo kabinete ar pacientui įprastoje aplinkoje, pavyzdžiui, jo namuose. Šie žingsniai leis užtikrinti sistemos patikimumą ir plataus masto pritaikymą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.