Lietuvos sveikatos sistemos spragos ir ilgos laukimo eilės pas specialistus ir toliau kelia aštrias diskusijas. Į viešumą iškilęs klausytojo Mindaugo skundas atskleidė dviprasmišką situaciją: už nemokamą neurologo konsultaciją reikia laukti pusantro mėnesio, tačiau tą patį specialistą už 66 eurus galima aplankyti jau kitą savaitę.
„Tačiau ta pati poliklinika pasiūlo pas tą patį neurologą patekti už pinigus jau kitą savaitę, trečiadienį, jei sumokėsi 66 eurus ir rodo, kaip pagal sveikatos apsaugos ministeriją turi būti paskirstyti finansai, kad poliklinika galėtų uždirbti“, – konkretų pavyzdį pateikė klausytojas.
Į šią pastabą sureagavęs Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius griežtai pasmerkė tokią praktiką.
„Manau, kad neturi taip būti, kai už pinigus gali nusipirkti greitesnę paslaugą. Tai primena sovietmetį su pagrindinėmis durimis į tuščią parduotuvę ir galinėmis durimis, kur prekės tiesiai iš sandėlio.
Mūsų teisės aktai turėtų būti patobulinti taip, kad nebūtų galima paslaugos nusipirkti greičiau, nes tai reiškia, kad atsiranda interesas nesuteikti pacientui nemokamos paslaugos. Tada jis pagalvos, kad reikia susimokėti ir gauti anksčiau. Tai sukuria negerą reputaciją sveikatos sistemai“, – pripažino G. Kacevičius.
Analogišką nuomonę išsakė ir buvęs Europos sveikatos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, teigdamas, kad tai visiškai nenormalu ir turi būti pakeista kuo greičiau.
Kvotos ir nemokamų vietų trūkumas
Premjerės patarėja sveikatos apsaugai Živilė Gudlevičienė paaiškino, kad tokia padėtis susidaro dėl riboto VLK finansavimo ir taikomų kvotų nemokamoms paslaugoms.
„Jeigu tam mėnesiui yra tik 10 „talonėlių“, žinoma, kad tos vietos yra staigiai užpildomos, jau pačią pirmą mėnesio dieną. Toliau lieka tik mokamos konsultacijos. Ne todėl, kad kažkas nori pasipinigauti, o dėl to, kad nemokamų vietų nebelieka.
Taip, gydytojai labai dažnai girdi skundus, kad koridoriai tušti, pacientų nėra. Tokios yra kvotos, nėra daugiau nemokamų vietų. Tada įstaigos bandydamos tas eiles „prastumti“ kuo greičiau pasiūlo kitu laiku, po darbo, gauti mokamą konsultaciją“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Ydinga siuntimų tvarka – kamštis sistemoje
Diskusijoje taip pat buvo aptarta šeimos gydytojo siuntimų tvarkos problema, kuri apsunkina ligos nustatymą ir gydymo procesą. V. P. Andriukaitis pabrėžė, kad paslaugos ir gydymas – ne tas pats. Anot jo, žmonėms, turintiems lėtinių susirgimų, turėtų būti sudaryta atskira programa, nereikalaujanti nuolatinių siuntimų, o gydymas būtų aktyviai koreguojamas.
Nors G. Kacevičius pastebėjo, kad egzistuoja lėtinių sveikatos būklių sąrašas, kai siuntimo nereikia, praktikoje tai ne visada veikia: „Tik žinau, kad praktikoje tas nelabai gerai veikia. Gydytojai specialistai, nepaisant to, reikalauja siuntimo. Yra tokia problema“, – pasakojo VLK vadovas.
Ž. Gudlevičienė teigė, kad šiuo metu ieškoma būdų, kaip „išvalyti sveikatos sistemoje susidariusį didžiulį kamštį“, o didžiausia problema – būtent gydytojų siuntimų tvarka. „Ligonių kasų atstovai sako, kad tai yra kontrolės mechanizmas. Su siuntimais galima kontroliuoti, kad nebūtų piktnaudžiaujama. Tačiau tai jau tampa ne kontrole, o našta.
Pacientas turi vis vaikščioti siuntimo, vietoje to, kad gautų vieną siuntimą, o gydytojas specialistas sudėtų visus reikalingus ištyrimus. Tas būtų atlikta per trumpiausią laiką, nebegrįžtant atgal nei pas šeimos gydytoją, nei pas specialistą“, – aiškino Ž. Gudlevičienė.
Ji pridūrė: „Mes tą matome, tai sako ir kardiologai, kad kol pacientas suvaikšto pas šeimos gydytoją, pasidaro vieną tyrimą, grįžta (…) todėl sergamumas ir mirštamumas nuo kraujagyslių ligų yra vienas didžiausių. Pacientai nesulaukia pagalbos. Mano uždavinys, bendradarbiaujant su VLK, su SAM, ištaisyti šitą klaidingą ir ydingą siuntimų sistemą“, – pabrėžė Ž. Gudlevičienė.
Greiti sprendimai ir sistemos efektyvumas
Prezidento vyriausioji patarėja ekonomikai Irena Segalovičienė akcentavo, kad pacientų eilių problema turi tapti prioritetiniu klausimu vyriausybės darbotvarkėje. Ji paragino „nusiraškyti vaisius, kurie yra žemai, lengvai pasiekiami“, t. y., taikyti laikinus sprendimus ir nebijoti eksperimentuoti, peržiūrint gydytojų siuntimų tvarką ir eliminuojant dirbtines, perteklines taisykles, kurios yra palankios apmokėjimo mechanizmui, bet ne patiems žmonėms.
„Turiu omenyje, kai reikia dirbtinai kreiptis į šeimos gydytoją, nors akivaizdu, kad jis bus tik siuntimo išrašytojas į antrą lygmenį, nes šeimos gydytojas tos pagalbos negalės suteikti“, – teigė I. Segalovičienė.
Jos nuomone, problemą spręstų ir vieninga registracijos sistema, kuri pacientams pasiūlytų artimiausią galimą konsultacijos laiką. Be to, patarėja įvardijo biurokratijos mažinimą ir tolygesnį šeimos gydytojams tenkančių krūvių paskirstymą kaip svarbias priemones. „Vieni šeimos gydytojai turi tūkstančius pacientų, o kiti daug mažiau“, – pastebėjo I. Segalovičienė.
Eilių ilgėjimas – pandemijos pasekmė?
G. Kacevičius patvirtino, kad pacientų eilės egzistavo ir anksčiau, tačiau situacija pablogėjo dėl pandemijos poveikio. Anot jo, tai ne tik Lietuvos, bet ir pasaulinė problema, nes Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) leidiniai pažymi, kad pacientams tapo sunkiau gauti sveikatos priežiūros paslaugas daugelyje šalių.
„Pandemijos laikotarpiu dėl pacientų ir medikų saugumo taikyti ribojimai. Statistika rodo, kad pas gydytojus gyventojai lankėsi rečiau, mažiau gulėjo ligoninėse. Tai sukėlė atidėtą paklausą. Sveikatos problemos susikaupė ir dabar pacientai veržiasi į gydymo įstaigas, nes nori jas išspręsti. Tai yra natūralu“, – paaiškino G. Kacevičius.
VLK vadovas pripažino, kad geresnė situacija privačiose klinikose, kurios taip pat teikia valstybės finansuojamas paslaugas. Tačiau pacientai didelės naudos nejaučia dėl išaugusio privataus sektoriaus vaidmens.
„Šiuo metu matome, kad privačios įstaigos greičiau atsistatė po pandemijos ir labiau padidino paslaugų teikimo apimtis. Atitinkamai reaguoja ir mūsų apmokėjimas. Kita vertus, tai niekaip nepakeičia paslaugų prieinamumo. Jei gydytojai iš viešųjų pereina į privačias, tai nereiškia, kad pacientas lengviau pas gydytoją patenka. Net atvirkščiai, nes medikai privačiose įstaigose dirba mažesniais krūviais nei anksčiau buvo įpratę“, – pastebėjo G. Kacevičius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.