Hemorojus – liga, apie kurią dažnai kalbėti vengiama, tačiau ji yra kur kas labiau paplitusi, nei manoma. Statistika rodo, kad Vakarų šalyse ja serga 4–7 proc. gyventojų, o amžiaus grupėje tarp 45–65 metų simptomus pajunta net pusė žmonių. Šeimos gydytoja Jūratė Valiukienė, chirurgas dr. Sergejus Trusovas ir abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. Andrius Karpavičius išsamiai aptaria šios ligos priežastis, simptomus ir pažangiausius gydymo metodus.
Hemorojus: kodėl jis atsiranda?
Šeimos gydytoja Jūratė Valiukienė pabrėžia, kad hemorojaus atsiradimas yra kompleksinis procesas, nulemtas ne vienos priežasties. „Pats hemorojaus atsiradimas labai kompleksinis dalykas. Nėra vienos priežasties, kodėl ši liga atsiranda. Prie to gali prisidėti padidėjęs abdominalinis slėgis, amžiaus ypatumai, degeneraciniai, žarnyno sienelėse vykstantys dalykai, veninio tonuso pasikeitimai. Taip pat ligos atsiradimui gali daryti įtaką atsiradęs venų sienelių uždegimas dėl mechaninių dirginimo veiksnių, tokių kaip užkietėję viduriai. Visas šis priežasčių kompleksas prisideda prie išangės audinių paburkimo. Jie padidėja ir tuomet atsiranda audinių iškritimas žemyn“, – detalizuoja gydytoja.
Hemorojus taip pat gali išsivystyti dėl netinkamos mitybos, kai valgoma itin aštriai ir per mažai skaidulinio maisto, dėl vartojamo alkoholio ar dėl nutukimo. Žinoma, labiau rizikuoja tie žmonės, kurie turi genetinį polinkį – paveldėtą veninės sistemos silpnumą.
Anot abdominalinės chirurgijos gydytojo, chirurgo, med. m. dr. Andriaus Karpavičiaus, net pusė penkiasdešimtmečių turi vienokių ar kitokių hemoroidiniams mazgams būdingų simptomų. „Kai žmogus pradėjo vaikščioti ant dviejų kojų, pasikeitė jo gyvenimo būdas, atsirado ir šios problemos. Hemorojaus pagrindinė atsiradimo priežastis – neteisingas kraujo nutekėjimas iš mažojo dubens. Jeigu žmogus vaikščiotų ant keturių, nebūtų ir šios ligos“, – teigia gydytojas A. Karpavičius.
Netikėta priežastis: telefonas tualete ir ilgalaikis sėdėjimas
Specialistai atkreipia dėmesį į, atrodo, nekaltą, tačiau itin žalingą įprotį – ilgą sėdėjimą tualete. „Labai ilgas sėdėjimas tualete – vienas pagrindinių rizikos veiksnių hemorojaus atsiradimui. Tuštindamiesi tualete turėtume užtrukti daugiausiai 3 minutes, nes stanginimasis tuštinimosi metu ir ilgas sėdėjimas toje padėtyje ypatingai veikia išangės audinius. Šiais laikais mums kenkia telefonų tualete turėjimas. Tuomet laikas praleistas tualete nuo 3 minučių kartais prailgėja ir iki 30 minučių, nes tiesiog užsimirštame, kur mes ir dėl ko sėdime“, – apie netinkamus žmonių įpročius kalbėjo gydytoja J. Valiukienė.
Hemorojus: atpažinkite simptomus laiku
Atsiradusį hemorojų galima identifikuoti pagal keletą simptomų. „Dažniausiai pacientai skundžiasi išangės srityje atsiradusiu deginimo ar niežėjimo pojūčiu, skausmu. Gali užčiuopti ir atsiradusį guzelį. Tačiau labiausiai pacientus gąsdina atsiradęs kraujavimas“, – apie ligos simptomus pasakojo gydytoja J. Valiukienė.
Hemorojus gali būti vidinis arba išorinis. Išoriniai hemorojiniai mazgai yra matomi, žmogus jaučia niežėjimą, skausmą, diskomfortą. Vidiniai mazgai yra tiesiosios žarnos viduje ir retai sukelia diskomfortą. Pastarieji dažniausiai pasireiškia tik neskausmingu kraujavimu tuštinantis.
Pasak chirurgo dr. Sergejaus Trusovo, hemorojui progresuojant, pacientams atsiranda kaverniniai kūnai, dažniau vadinami hemoroidiniais mazgais. „Kad būtų paprasčiau suprasti kaip jie atrodo, galime prisiminti išsiplėtusias kojų venas ir susiformavusius mazgus. Labai panašūs dariniai susidaro ir išangės kanale“, – paaiškino dr. S. Trusovas. Yra išskirtos ir 4 hemorojaus progresavimo stadijos. Pajutus pirmuosius požymius, delsti nereikėtų, nes kuo anksčiau liga nustatoma, tuo lengviau ir efektyviau išgydoma.
Gydymo galimybės: nuo konservatyvių priemonių iki lazerinės chirurgijos
Gydytojai pabrėžia, kad šiuolaikinė medicina siūlo įvairius hemorojaus gydymo būdus, pritaikomus pagal ligos stadiją ir individualius poreikius.
Konservatyvus gydymas
„Hemorojaus gydymui galima naudoti žvakutes, tepalus ir tabletes. Visose ligos stadijose rekomenduojamos tik venoaktyvūs vaistai, tai yra mikronizuota išgryninta flavonoidų frakcija. Jie palengvina ne tik simptomus, bet tinka ir atkryčių profilaktikai, kad hemorojus taip greitai vėl nepasikartotų. Tokie vaistai yra plačiau žinomi venotonikų pavadinimu. Jie veikia ligos priežastį – būtent tą besivystantį venų sienelių uždegimą, sustiprina jų tonusą. Tai labai didelė ir greita pagalba pacientams. Ji gali būti derinama tiek su kitais gydymo būdais – žvakutėmis ar tepalais, tiek su operaciniu gydymu, kad pacientas galėtų greičiau pasveikti“, – pasakojo šeimos gydytoja J. Valiukienė.
Minimaliai invazyvūs metodai
Jei konservatyvus gydymas neduoda norimų rezultatų, galima pereiti prie minimaliai invazyvių būdų. Anot chirurgo dr. S. Trusovo, venotonikų vartojimas yra labai dažnas hemoroidinių mazgų konservatyvus gydymas, stiprinantis kraujagyslių sieneles. Tačiau, „jeigu toks gydymas neduoda jokio atsako, galima pereiti prie minimaliai invazyvių būdų. Jeigu nepadeda ir tai, arba hemorojus yra aukštesnio laipsnio, tuomet taikomas operacinis gydymas“, – apie gydymo galimybes pasakojo gydytojas.
Chirurginis gydymas
Esant aukštesnio laipsnio hemorojui arba kai kiti metodai neefektyvūs, taikomas operacinis gydymas. „Pats seniausias klasikinis gydymo būdas – atvira hemoroidektomija. Taip operuojama yra net 100 metų ir tokia operacija yra pasiteisinusi“, – kalbėjo chirurgijos A. Karpavičius. Nors ir efektyvu, tačiau tai pacientams sukelia gana didelį diskomfortą, nes skausmas po operacijos gali trukti mėnesį ar net šešias savaites.
Lietuvoje vis populiarėja naujesnis ir mažiau invazyvus chirurginis metodas – lazerinė hemoroidoplastika. „Dar vienas populiarus chirurginis metodas – lazerinė hemoroidoplastika. Tokio gydymo būdo naudojimui buvo atliktas didelio masto lietuviškas tyrimas ir studijos, kurių metu šis metodas ir buvo panaudotas. Visame procese buvo pasiekta gan neblogų rezultatų“, – apie gydymo naujoves pasakojo dr. A. Karpavičius.
Gydytojai vieningai sutaria: pajutus hemorojaus simptomus, nereikia delsti ir gėdytis kreiptis į specialistus. Kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo paprastesnis ir efektyvesnis bus gydymas, padėsiantis atkurti gyvenimo kokybę be diskomforto.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.