Nors daugelis mano, kad peršalimas tiesiogiai sukelia ligas, vaistininkė Kristina Šnirpūnienė atskleidžia, jog tiesa yra sudėtingesnė. Pasak jos, nors susirgimus dažniausiai lemia virusai, „susirgau, nes peršalau“ teiginyje yra nemažai pagrindo. Šiame straipsnyje vaistininkė paaiškina, kaip peršalimas veikia mūsų organizmą, kada būtina kreiptis į gydytoją ir kaip išties efektyviai stiprinti imunitetą, siekiant išvengti nemalonių ligų.
Ar tikrai peršalimas sukelia ligas? Mokslas ir mitai
„Peršalimas – vienas iš faktorių, kuris padeda virusams įsitvirtinti ir apeiti organizmo gynybą. Užsigrūdinusio žmogaus organizmas mažiau jautrus žemai temperatūrai, todėl ir virusinėmis kvėpavimo takų ligomis toks žmogus sirgs rečiau“, – teigia K. Šnirpūnienė. Anot jos, šaltis pats savaime nėra ligos priežastis, tačiau jis silpnina imunitetą ir sudaro palankias sąlygas virusams. Be peršalimo, imunitetą taip pat alina stresas, nuovargis, miego stoka, neįvairus ir perdirbtas maistas, buvimas sausoje, nevėdinamoje aplinkoje bei fizinio aktyvumo trūkumas. Taip pat dažniau serga rūkantieji, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys (pvz., astma, cukriniu diabetu) ir tie, kuriems trūksta geležies bei vitamino D.
Vaistininkė pabrėžia ir paprastų kasdienių įpročių svarbą. Pavyzdžiui, pusės valandos kasdienis sportas lauke suteikia trejopą naudą: grūdina organizmą, padeda sudrėkintai nosies gleivinei geriau apsisaugoti nuo virusų ir suaktyvina kraujotaką, greičiau pernešant gynybines ląsteles į pažeistas vietas.
Kada sloga – ne tik sloga? Neignoruokite pavojaus ženklų
K. Šnirpūnienė su ironija pastebi, kad dauguma žmonių vis dar kartoja mitą, jog „sloga – ne liga“, todėl sergantys vaikai keliauja į darželius ir mokyklas, o suaugusieji – į darbus, kur lengvai pasidalija virusais su visu kolektyvu. Toks neatsakingumas gali turėti rimtų pasekmių.
„Tiems, kurių imunitetas ne pats stipriausias, iškyla bakterinių komplikacijų rizika, nes virusams susilpninus vietinį bei bendrą imunitetą, atsiveria keliai patekti į organizmą ir bakterijoms.
Ypač dėmesingiems reikia būti su vaikais, kurių imuninė sistema dar tik formuojasi. Taip pat ir su senyvo amžiaus žmonėmis, kurių imunitetas tinkamai nebeatlieka savo darbo“, – perspėja vaistininkė. Ji pataria nedelsti ir kreiptis į gydytoją, jei temperatūra pakilusi ilgiau nei 5 dienas arba laikosi aukšta ilgiau nei 3 dienas, jei kosulys gilėja, stiprėja, atsiranda švokštimas, jei sloga nepraeina ilgiau nei savaitę ir tapo pūlinga, arba jei per savaitę savijauta ne gerėja, o prastėja.
Antibiotikai – ne panacėja: teisingas gydymo kelias
Vaistininkė dažnai susiduria su pacientais, kurie, bandę gydytis arbatomis, galiausiai geria antibiotikus ir kitą kartą nori pradėti vartoti juos anksčiau. „Antibiotikai profilaktikai neskiriami ir virusų neveikia. Tik gydytojas, įvertinęs kraujo tyrimo rezultatus, atlikęs kitus reikalingus tyrimus, gali nustatyti, ar tai bakterinis susirgimas, kuris ir yra gydomas antibiotikais“, – primena K. Šnirpūnienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad populiarūs vaistai nuo peršalimo, kuriuos matome reklamose, dažniausiai neturi priešvirusinio poveikio. „Deja, nei lašai į nosį, nei sudėtiniai cheminiai preparatai nuo peršalimo ir net didelė dalis čiulpiamų vaistų nuo gerklės skausmo priešvirusinio poveikio neturi. Jie skirti nemaloniems simptomams malšinti. Kentėti nereikia, bet pasikliauti reklamoje matytu vaistiniu preparatu taip pat nevertėtų. Geriau pasitarti su vaistininku, kuris vaistas konkrečiu atveju tinkamiausias“, – pataria specialistė. Ji perspėja, kad esant nedideliam galvos skausmui ir truputį varvančiai nosiai, nereikia vartoti sudėtinio vaisto su dideliu nuskausminamųjų kiekiu ir priemonėmis kosuliui bei nosies paburkimui mažinti, nes tai gali būti perteklinis ir nereikalingas poveikis organizmui.
Natūralios priemonės ir gyvenimo būdo svarba stiprinant imunitetą
Virusinėms peršalimo ligoms gydyti ir imunitetui stiprinti puikiai tinka natūralūs produktai, pasižymintys priešvirusiniu ir priešuždegiminiu poveikiu. K. Šnirpūnienė rekomenduoja propolį, imbierą, arbatmedžių, eukaliptų, kėnių eterinius aliejus, vaistažolių, tokių kaip ežiuolė, šalavijas, pušų pumpurai, liepų žiedai, aviečių lapai, arbatas.
Be to, labai veiksmingos yra inhaliacijos ir nosies praplovimas jūros vandeniu. Gali pagelbėti ir karštos vonelės rankoms bei kojoms su druska, garstyčių trauklapiai bei pipiriniai pleistrai kosuliui gydyti. Svarbiausia, anot vaistininkės, yra pakankamas poilsis. „Poveikio pacientas iš karto gal ir nepajus, tačiau ligos trukmė bus trumpesnė, o komplikacijų rizika mažesnė“, – tvirtina ji.
Gripo vakcina: kodėl verta skiepytis ir kada tai daryti?
Gripas yra viena pavojingiausių virusų sukeltų kvėpavimo takų infekcijų. Vaistininkė atkreipia dėmesį į neraminančią tendenciją: pasiskiepiję, bet vėliau susirgę gripu pacientai kartais atsisako pakartotinai vakcinuotis. „Vakcinos nuo gripo efektyvumas siekia maždaug 70–90 proc., nes sunku atspėti, kokia tais metais vyraus gripo sukėlėjo rūšis. Tačiau gydytojai pastebi, kad skiepo efektyvumas išauga skiepijantis kasmet“, – aiškina K. Šnirpūnienė.
Ji taip pat įspėja apie dažną klaidą – vėlyvą vakcinaciją. Žmonės neretai pradeda skiepytis vėlai rudenį, tačiau imunitetui susiformuoti reikia laiko. „Todėl ir skiepytis, ir imunitetą stiprinti maisto papildais reikia likus maždaug mėnesiui iki virusinių ligų suaktyvėjimo. Ši taisyklė negalioja vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems patariama skiepytis vėliau, mat jų imuninė reakcija į vakciną yra silpnesnė“, – apibendrina vaistininkė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.