Baudos už prostitucijos paslaugas: B. Vėsaitės pataisos ir nauja bausmių sistema
Lietuvos politinėje darbotvarkėje vėl iškilo itin jautrus ir visuomenę skaldantis klausimas – kaip efektyviai kovoti su prostitucijos reiškininiu. Seimo narė Birutė Vėsaitė parengė naujas įstatymo pataisas, kuriomis siekiama ne simboliškai, o drastiškai padidinti baudas asmenims, perkantiems seksualines paslaugas. Ši iniciatyva remiasi nuostata, kad paklausos mažinimas yra tiesiausias kelias į pasiūlos eliminavimą, tačiau siūlomų baudų dydis jau dabar vadinamas „drakonišku“ ir kelia audringas diskusijas tarp teisininkų bei socialinių darbuotojų.
Pagal siūlomą projektą, už naudojimąsi prostitucijos paslaugomis pirkėjams grėstų baudos, kurios būtų kelis ar net keliolika kartų didesnės nei dabartinės. B. Vėsaitės teigimu, dabartinės sankcijos yra per mažos, kad atgrasytų asmenis nuo neteisėtos veiklos, todėl jos tampa tiesiog nereikšmingomis išlaidomis. Politikė pabrėžia, kad tik finansinis skausmas ir viešumo baimė gali priversti pirkėjus keisti savo elgseną. Jos nuomone, didžiulės baudos turėtų tarnauti ne tik kaip bausmė, bet ir kaip galinga prevencinė priemonė, siunčianti aiškią žinutę: moters kūno pirkimas Lietuvoje nebus toleruojamas.
Ši iniciatyva yra tiesioginis žingsnis link vadinamojo „švediško modelio“ įtvirtinimo Lietuvoje. Šio modelio esmė – dekriminalizuoti pačias paslaugų teikėjas, kurios dažnai laikomos sistemos aukomis, ir visą baudžiamąją bei administracinę atsakomybę perkelti ant pirkėjų ir sąvadautojų pečių. Švedijos patirtis rodo, kad toks požiūris padeda sumažinti prekybos žmonėmis mastus, tačiau kritikai pastebi, kad Lietuvoje situacija gali būti kitokia dėl gilių šešėlinės ekonomikos tradicijų ir kitokio visuomenės mentaliteto.
Viena didžiausių baimių, susijusių su šiomis pataisomis, yra galimas prostitucijos rinkos dar gilesnis pasitraukimas į pogrindį. Teisėsaugos ekspertai perspėja, kad įvedus milžiniškas baudas, pirkėjai ir teikėjai taps dar atsargesni, naudosis šifruotomis ryšio priemonėmis, o tai apsunkins realių nusikaltimų, tokių kaip prievarta ar nepilnamečių išnaudojimas, išaiškinimą.
Taip pat keliamas klausimas dėl baudų proporcingumo – ar administracinė nuobauda už paslaugos pirkimą neturėtų būti derinama su bendra šalies baudų sistema, kad nekiltų teisinio disbalanso.
Socialinės srities darbuotojai akcentuoja, kad vien bausmėmis problemos išspręsti nepavyks. B. Vėsaitės pataisos turėtų būti tik dalis platesnio paketo, apimančio pagalbą moterims, norinčioms pasitraukti iš šio verslo, jų perkvalifikavimą ir psichologinę pagalbą. Be kompleksinių priemonių, „drakoniškos“ baudos gali tapti tik biudžeto pildymo įrankiu, kuris nepakeis pamatinių priežasčių, kodėl prostitucija vis dar egzistuoja ir klesti.
Politinių diskusijų fone ryškėja ir moralinis aspektas. Palaikantieji pataisas teigia, kad tai vertybinis sprendimas, rodantis valstybės požiūrį į moters orumą ir lyčių lygybę. Tuo tarpu oponentai ragina vadovautis pragmatizmu ir ieškoti būdų, kaip geriau kontroliuoti procesus, užuot bandžius juos uždrausti drakoniškomis priemonėmis. Galutinis Seimo sprendimas parodys, kuria kryptimi pasuks Lietuva – griežto draudimo ir baudimo ar nuoseklios, tačiau nuosaikesnės socialinės reformos keliu.
Akivaizdu, kad Birutės Vėsaitės pasiūlymas įnešė daug šurmulio, tačiau iki realaus įstatymo įsigaliojimo dar laukia ilgas svarstymų kelias komitetuose. Jei šios pataisos bus priimtos, seksualinių paslaugų pirkėjai turės suprasti, kad vienas „nuotykis“ jiems gali kainuoti ne tik tūkstantines sumas, bet ir sugriautą reputaciją bei šeiminį gyvenimą. Tai gali tapti rimčiausiu testu Lietuvos teisinei sistemai ir visuomenės moralinėms nuostatoms per pastarąjį dešimtmetį.
Redaktorius, atsakingas už turinio kokybę, aiškumą ir sklandų pateikimą. Jis rūpinasi, kad straipsniai būtų informatyvūs, tikslūs ir atitiktų aukščiausius kalbos bei redagavimo standartus.