Žmogaus organizmo veiklai palaikyti reikalingos įvairios maistinės medžiagos. Deja, ne visi maisto produktai turi visas reikalingas medžiagas, todėl egzistuoja rizika, kad organizmas gali išsekti. Tik subalansuota ir įvairi mityba užtikrina, kad gausime visus būtinus vitaminus ir mineralus.
„Nusprendę atsisakyti kokių nors maisto produktų, turite pasirūpinti, kad visus reikiamus vitaminus, mineralus bei maistines medžiagas gausite valgydami kitus produktus. Jei norite įsitikinti, kad organizmui nieko netrūksta – profilaktiškai atlikite kraujo tyrimus“, – pataria laboratorinės medicinos gydytoja Anneli Sepp.
Kodėl pasirenkama vegetarinė mityba?
Vegetarinė mityba populiarėja dėl įvairių priežasčių – ekologinių, ekonominių, religinių, etinių ar noro pagerinti sveikatą. Tai mitybos būdas, kai iš raciono pašalinami gyvūninės kilmės produktai. Dažniausiai atsisakoma mėsos, o kartais – ir kiaušinių, pieno produktų, žuvies. Pagrindą sudaro augalinės kilmės produktai: kruopos, ankštinės daržovės, šakniavaisiai, sėklos, riešutai, daržovės, vaisiai, grybai. Toks racionas gali aprūpinti organizmą skaidulomis, fitoestrogenais, antioksidantais, fitochemikalais ir Omega-3 riebalų rūgštimis.
Atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų, įrodančių vegetarinės mitybos naudą lėtinių ligų profilaktikai. „Ne mitybos būdas, o raciono visavertiškumas yra sveikatos garantas“, – teigia gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė. Egzistuoja keletas vegetarinės mitybos būdų, priklausomai nuo išbraukto gyvūninės kilmės maisto ir vyraujančių augalinės kilmės produktų.
Kada vegetarinė mityba tampa pavojinga?
Nepaisant galimos naudos, tiek visavalgė (omnivarinė), tiek vegetarinė mityba gali būti nevisavertė. Kaip sako docentė, sveikatą užtikrina ne pats mitybos būdas, o pakankamas maisto medžiagų kiekis. Ypač jautrūs vegetariniam mitybos būdui yra vaikai, paaugliai, moterys, gausiai kraujuojančios per menstruacijas, ir senyvo amžiaus asmenys.
„Žmogaus organizmo funkcionavimui ir vystymuisi būtinos šešios maisto medžiagų grupės: baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai, mineralinės medžiagos ir vanduo.
Todėl asmenims, nevalgantiems tam tikrų maisto produktų, rekomenduojame periodiškai atlikti kraujo tyrimus ir įvertinti, ar su maistu gaunama pakankamai svarbiausių vitaminų ir mineralų“, – pasakoja gydytoja dietologė.
Svarbiausi vitaminai ir mineralai, kurių gali trūkti
Maitinantis tiek veganiškai, tiek visavalgiai, kaip pataria doc. dr. E. Gavelienė, reguliariai reikia atlikti tyrimus, kad įvertintumėte savo sveikatos būklę.
Vitaminas B12: kritinis elementas vegetarams
„Vienas iš svarbiausių vitaminų, kurį rekomenduoju vegetarams, yra B12. Jo trūkumas gali pasireikšti neurologiniais, atminties sutrikimais, depresija. Vitamino B12 šaltiniai – gyvūninės kilmės maisto produktai. Esant sumažėjusiam vitamino B12 kiekiui (norma 156–672 pmol/l), svarbu vartoti B12 praturtintus maisto produktus ar maisto papildus“, – pabrėžia Anneli Sepp.
Folio rūgštis (B9): svarba ir trūkumo pasekmės
Folio rūgštis (vitaminas B9) yra esminis amino rūgščių, baltymų, riebalų ir angliavandenių metabolizmo rodiklis. Šis vitaminas svarbus nustatant neurologinių ir atminties sutrikimų, depresijos priežastis. Intensyvaus augimo ir nėštumo metu folio rūgšties poreikis didesnis. Folio rūgšties trūkumas nėščiajai didina vaisiaus nervinio vamzdelio defektų tikimybę. Esant skydliaukės hiperfunkcijai, gali būti nustatomas padidėjęs folio rūgšties kiekis. Kaip ir vitamino B12, folio rūgšties trūkumas sukelia makrocitinių anemijų. Abiejų vitaminų trūkumas sukelia panašių kraujo pokyčių, todėl tik laboratoriniu tyrimu galima nustatyti, kurio vitamino trūksta. Jei nustatomas tik folio rūgšties trūkumas, gydyti vitamino B12 preparatais anemijų negalima.
Geležis: moterų ir ne tik problema
„Be to, svarbu atkreipti dėmesį į geležį, ypač moterims. Geležies kiekį galima nustatyti feritino tyrimu, kuris leidžia įvertinti organizmo geležies atsargas, anemijos priežastis“, – sako laboratorijos gydytoja. Feritino tyrimą reiktų atlikti, jeigu skundžiatės nuovargiu, silpnumu, apetito stoka, plonais plaukais, trapiais nagais. Svarbu paminėti, kad geležies įsisavinimą stabdo kalciu praturtinti maisto produktai, didelis kavos, arbatos ir gaiviųjų gėrimų vartojimas.
Vitaminas D: slaptasis daugelio lietuvių deficitas
2017 m. atliktas tyrimas parodė, kad apie 89 proc. Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Taip yra todėl, kad žmonės dažnai nežino savo pradinės vitamino D reikšmės, kiek vitamino D vienetų jiems reikia ir ar vartojamas papildas yra veiksmingas. „Trūkstant šio vitamino, dažnai jaučiamas nuovargis, gali kamuoti nugaros, sąnarių, krūtinės skausmai, padidėti svoris. Vitaminas D svarbus imuninei sistemai, kaulinio audinio mineralizacijai, antiinfekcinei organizmo apsaugai, hormono insulino gamybai audiniuose, ląstelių dauginimosi reguliacijai“, – pabrėžia laboratorijos gydytoja.
Kiti svarbūs sveikatos rodikliai
Be paminėtų specifinių tyrimų, aktualūs ir pagrindiniai sveikatos rodikliai: bendras kraujo tyrimas, gliukozė, glikozilintas hemoglobinas, bendras baltymas, albuminas, kreatininas, šlapalas ir lipidograma. „Šie tyrimai leidžia diagnozuoti ir stebėti ląstelių pokyčius, įvertinti angliavandenių apykaitą bei cukrinio diabeto riziką. Įvertinama inkstų funkcija ir ar fizinis krūvis organizmui nėra per didelis. Nustatant bendrą baltymą, galima įvertinti, ar pakankamai vartojama baltymų. Nors vegetariškame ar veganiškame maiste cholesterolio nėra daug, didesnis jo kiekis gali būti paveldimas genetiškai, todėl lipidograma yra svarbi įvertinant ne tik mitybą, bet ir siekiant užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms“, – teigia ekspertai.
Kaip pasiruošti kraujo tyrimams?
Prieš priduodant kraują tyrimui, bent dieną nevartoti alkoholio, ilgai nesikaitinti saulėje, vengti riebaus maisto, mažiau gerti kavos. Kraują tyrimams rekomenduojama priduoti ryte, nevalgius, negėrus kavos ar arbatos. Jeigu tokios galimybės nėra, rekomenduojama būti nevalgius 2–3 valandas, nerūkyti, prieš kraujo ėmimo procedūrą pailsėti 10–15 minučių. Pageidautina dvi savaites nevartoti vitamino D ir geležies preparatų. Laboratorinius tyrimus galite atlikti ir be gydytojo siuntimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.