Eifelio bokštas, Paryžiaus simbolis ir vienas žinomiausių statinių pasaulyje, slepia daugybę įdomių ir mažai kam žinomų detalių. Nors atrodo, kad apie jį žinome viską, šis monumentalus kūrinys, suprojektuotas inžinieriaus Gustave’o Eiffelio, turi turtingą istoriją, pilną inžinerinių iššūkių, visuomenės protestų ir netikėtų faktų. Pasinerkime į šio metalinio milžino paslaptis.
Statybų istorija ir inžineriniai stebuklai
Eifelio bokšto projektas, kurį sukūrė verslininkas ir inžinierius Gustavas Eifelis, laimėjo viešą projektavimo konkursą 1889 metais. Iki tol Eifelis sėkmingai vadovavo metalo konstrukcijų gamybos įmonei, tad patirties jam netrūko.
Pastatyti šį įspūdingą statinį prireikė vos 22 mėnesių. Ypač stebina tai, kad dirbant be šiuolaikinių mašinų ir saugos priemonių, nė vienas darbuotojas nežuvo ir nebuvo sunkiau sužeistas – tai byloja apie išskirtinį to meto inžinierių ir darbininkų profesionalumą.
Visas Eifelio bokštas pagamintas iš aukštos kokybės plieno, kurį Gustavas Eifelis vadino tvirčiausiu pasaulyje. Šis pasirinkimas užtikrino statinio ilgaamžiškumą ir stabilumą.
Struktūra, matmenys ir lankytojų srautai
Eifelio bokštas turi tris lankytojams prieinamus aukštus. Į pirmuosius du aukštus galima pakilti tiek laiptais, tiek liftu, o trečiąjį aukštą, pagal pateiktą informaciją, pasiekti galima tik laiptais. Virš trečiojo aukšto yra išlikę paties Eifelio apartamentai, kuriuose jis priimdavo garbius svečius.
Visas bokštas sveria maždaug 10 100 tonų, iš kurių 60 tonų sudaro vien dažai. Norint užlipti į pačią Eifelio bokšto viršūnę, reikia įveikti 1665 laiptelius.
Vienu metu bokšte gali būti ne daugiau kaip 5000 lankytojų: pirmasis aukštas talpina 3000 žmonių, antrasis – 1600, o trečiasis – 400.
Priežiūra ir unikalios savybės
Eifelio bokštas perdažomas kas 7 metus. Dėl šios priežasties nereikėtų stebėtis, kad senesnėse nuotraukose bokštas atrodo skirtingų atspalvių.
Šis gigantiškas statinys perdažomas tik rankomis, o darbus vienu metu įprastai atlieka apie 50 dažytojų.
Eifelio bokšto aukštis siekia 300 metrų, o įskaičiavus antenos galiuką – 330 metrų. Nors statybos metu tai buvo aukščiausias pastatas pasaulyje, dabar jis yra aukščiausias pastatas Paryžiuje. Įdomu tai, kad priklausomai nuo oro temperatūros, plienui traukiantis ir plečiantis, bokšto aukštis gali skirtis net 15 centimetrų.
Iš Eifelio bokšto viršūnės atsiveria įspūdingas vaizdas į apylinkes net 70 kilometrų atstumu.
Ginčai, vertė ir netikėti faktai
Eifelio bokšto statyboms aktyviai protestavo virš 300 vietos menininkų, tačiau jų pasipriešinimas nepaveikė projekto eigos.
Pagal pirminį planą, Eifelio bokštas turėjo būti išrinktas praėjus 20 metų po statybų, tačiau jo populiarumas ir praktinė nauda (pavyzdžiui, kaip radijo antenos) lėmė, kad jis liko stovėti.
2024 metų Paryžiaus Olimpinių žaidynių garbei Eifelio bokštas yra perdažomas auksine spalva, suteikiant jam naują, dar prabangesnį įvaizdį.
Eifelio bokštas laikomas vertingiausiu Europos statiniu, kurio vertė siekia apie 435 milijardus eurų.
Pabaigai, įdomus faktas: „Nintendo“ įmonė buvo įkurta tais pačiais metais, kai buvo pastatytas Eifelio bokštas, 1889-aisiais.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.