Nors gimdos kaklelio vėžys yra grėsmingas susirgimas, su juo galima sėkmingai kovoti, o kai kuriose Europos Sąjungos šalyse, pavyzdžiui, Suomijoje, nuosekliai vykdoma atrankinė patikros programa leido šią ligą įtraukti į retų onkologinių ligų sąrašą. Minint gimdos kaklelio vėžio žinomumo savaitę, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Onkoginekologijos skyriaus vedėja, gydytoja akušerė ginekologė Rūta Čiurlienė pabrėžia, kad laiku aptikus ikivėžinius pakitimus galima išsaugoti gyvybę.
Gydytoja R. Čiurlienė ragina 25–60 metų amžiaus moteris aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje. Ji primena, kad nuo užsikrėtimo žmogaus papilomos virusu (ŽPV) iki vėžio atsiradimo praeina ilgas procesas, todėl liga neišsivysto greitai ir yra laiko jai užkirsti kelią.
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – pagrindinė vėžio priežastis
Žmogaus papilomos virusai (ŽPV) yra didelė DNR virusų grupė, infekuojanti odos ar gleivinės epitelines ląsteles. Iš daugiau nei 220 identifikuotų ŽPV tipų, 15 priskiriami aukštos onkologinės rizikos grupei. Jie gali sukelti gimdos kaklelio, makšties, išangės, varpos ar burnaryklės vėžinius susirgimus. NVI jaunesnioji mokslo darbuotoja Monika Grubliauskaitė pažymi, kad nors imuninė sistema dažnai įveikia ŽPV infekciją per kelis mėnesius ar metus, kartais aukštos rizikos virusai organizme užsilieka, sukeldami ląstelių pokyčius, galinčius peraugti į vėžį.
Pasak M. Grubliauskaitės, moterims su normalia imunine sistema gimdos kaklelio vėžys gali išsivystyti per 15–20 metų, o turinčioms susilpnėjusią imuninę sistemą (pvz., sergančioms ŽIV) – per 5–10 metų. Retais atvejais vėžys gali atsirasti ir per kelerius metus, todėl profilaktinė patikra yra esminė užkertant kelią ligai.
ŽPV infekcija plinta lytinių santykių metu. Nors virusas dauginasi gimdos kaklelyje, vyrai dažniausiai yra viruso platintojai ir neturi tokios palankios vietos ŽPV daugintis lytinėje sistemoje. Vis dėlto, virusas dažniau nustatomas vyrų burnaryklės gleivinėje, kuri yra panaši į gimdos kaklelio gleivinę.
Nobelio premija ir ŽPV vakcinos atsiradimas
2008 metais mokslininkas dr. Haraldas zur Hausenas buvo apdovanotas Nobelio premija už žmogaus papilomos viruso identifikavimą kaip gimdos kaklelio vėžio sukėlėjo. Jo ilgametis darbas, per kurį pavyko klonuoti ŽPV 16 ir 18 tipų DNR iš gimdos kaklelio vėžio biopsijų, buvo lemiamas. Šie du tipai yra kancerogeniškiausi, sukeliantys iki 75 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Šio atradimo dėka 2006 metais buvo patvirtinta pirmoji vakcina, apsauganti nuo šių ŽPV tipų.
Klinikiniai tyrimai patvirtina vakcinacijos veiksmingumą. Švedijoje atliktas 11 metų trukmės tyrimas parodė, kad mergaičių vakcinacija ankstyvame amžiuje arba iki pirmųjų lytinių santykių sumažina gimdos kaklelio vėžio riziką net 90 proc. Australijos pavyzdys, kur nuo 2007 metų vykdoma universali vakcinacijos programa, apimanti abi lytis, rodo 92 proc. sumažėjimą ŽPV tipų, sukeliančių iki 75 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų. Skiepijant mergaites ir berniukus, ne tik apsaugomi vakcinuoti asmenys, bet ir prisidedama prie bandos imuniteto kūrimo.
Gimdos kaklelio vėžio prevencija ir vakcinacija Lietuvoje
Lietuvoje nuo 2004 metų veikianti gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa nuolat tobulinama. Jos tikslas – aptikti ir išgydyti ikivėžinius pakitimus. Moterys nuo 25 iki 60 metų kviečiamos dalyvauti programoje. Nuo 2022 metų vyresnėms nei 35 metų moterims kas 5 metus imamas mėginys ir atliekamas labai jautrus aukštos rizikos ŽPV testas. Nustačius ŽPV, atliekamas ir PAP testas. Tokios moterys privalo nedelsiant kreiptis į ginekologą tolimesniam veiksmų planui, nes joms reikalinga dažnesnė patikra. Moterims iki 35 metų, kaip ir anksčiau, kas 3 metus atliekamas PAP testas.
Kitas svarbus prevencijos metodas – profilaktinė vakcinacija nuo ŽPV. Šiuo metu Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijamos 11 metų mergaitės, o nuo vasario 1 dienos bus pradėta ir berniukų vakcinacija. Taip pat nuo vasario 1 dienos bus naudojama devynvalentė vakcina, apsauganti nuo septynių onkogeninių viruso tipų, sukeliančių net 90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų.
Ankstyva diagnostika lemia gydymo sėkmę
Nuo ligos stadijos tiesiogiai priklauso ir gydymo eiga. NVI gydytoja akušerė ginekologė Margarita Montrimaitė pabrėžia, kad kuo anksčiau diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys, tuo lengvesnis ir sėkmingesnis gydymas. Ankstyvų stadijų atvejais dažniausiai taikomas chirurginis gydymas, kurio apimtys priklauso nuo ligos stadijos, naviko dydžio ir pacientės noro išsaugoti vaisingumą. Mikroskopiškai matomus navikus galima pašalinti tausojančiomis operacijomis, pavyzdžiui, gimdos kaklelio konizacija, išsaugant vaisingumą. Esant didesniems navikams, šalinama gimda ir aplinkiniai audiniai bei limfmazgiai.
Pažengusiam vėžiui, kai navikai didesni nei 4 cm arba liga išplitusi už gimdos kaklelio ribų, tačiau nėra atokiųjų metastazių, taikomas spindulinis gydymas ir chemoterapija. Chirurginis gydymas šiais atvejais dažniausiai yra netikslingas dėl didelės atsinaujinimo rizikos. Nustačius atokiąsias metastazes, skiriamas sisteminis priešvėžinis medikamentinis gydymas – chemoterapija, dažnai kartu su biologine terapija.
M. Montrimaitė įspėja, kad pažengusio gimdos kaklelio vėžio atveju liga paveikia aplinkinius organus – šlapimo pūslę, šlapimtakius, tiesiąją žarną, sukeldama rimtas komplikacijas: šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimus, inkstų funkcijos nepakankamumą, kraujavimą, uždegimus, sepsį, fistulių formavimąsi. Tokios moterys patiria didelius iššūkius, praranda vaisingumą, seksualinę funkciją, pablogėja jų psichologinė būklė. Todėl ankstyva diagnostika yra gyvybiškai svarbi.
Alarmuojanti statistika ir Suomijos pavyzdys
Gimdos kaklelio vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą moterų onkologinis susirgimas pasaulyje. GLOBOCAN duomenimis, 2020 metais daugiau nei 604 tūkstančiai moterų susirgo šiuo vėžiu, o daugiau nei 341 tūkstantis mirė. Ypač nerimą kelia tai, kad 85 proc. visų atvejų diagnozuojama besivystančiose šalyse.
Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys užima šeštą vietą tarp moterų piktybinių susirgimų. Europos vėžio registrų tinklo duomenimis, 2020 metais Lietuvoje sergamumas siekė 26,8 atvejų 100 tūkst. gyventojų, kai ES vidurkis buvo 12,8. Lietuva, kartu su Rumunija ir Estija, turi vienus didžiausių sergamumo rodiklių Europoje. 2017 metais Lietuvoje tik 29 proc. atvejų buvo nustatyti pirmos stadijos, o net 33 proc. – pažengusios 3 ar 4 stadijos.
Mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje taip pat yra vienas didžiausių Europoje – 9,1 mirtis 100 tūkst. gyventojų, kai ES vidurkis yra 4,0, o Suomijoje – vos 1,5. NVI Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė teigia, kad 2021 metais Lietuvoje nuo šios ligos mirė 157 moterys. Šių mirčių būtų galima išvengti, jei audinių pakitimai būtų pastebėti laiku, kol jie dar netapo piktybiniais. Tyrimai rodo, kad moterys, dalyvaujančios atrankinėje patikros programoje, turi žymiai mažesnę riziką mirti nuo šios onkologinės ligos.
Suomija yra puikus sėkmingos prevencijos programos pavyzdys. Nuo 1963 metų vykdoma gimdos kaklelio vėžio patikros programa sumažino sergamumą 80 proc., paverčiant šią ligą reta. Šiuo metu Suomijoje kasmet nustatoma vos 160 naujų atvejų, o miršta apie 50 moterų. Gimdos kaklelio vėžys yra antras dažniausias onkologinis susirgimas jaunų (15–54 metų amžiaus) moterų grupėje, todėl prevencija yra esminė siekiant išsaugoti jų sveikatą ir gyvybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.