Santaros klinikų medikai pabrėžia, kad moterys, turinčios ypač tankų krūtų liaukinį audinį, turėtų būti itin budrios dėl padidėjusios krūties vėžio rizikos. Šią svarbią informaciją akcentuoja Santaros klinikų Radiologinės ir branduolinės medicinos centro gydytoja Indrė Lekienė.
„Iš tikrųjų yra tokia tarptautinė rekomendacija, kad jei moteris darėsi ultragarsinį tyrimą ar mamogramą, ji turėtų būti informuota, kad jos krūtų audinys yra liaukinis. Tam, kad moteris žinotų, suklustų ir suprastų, kad jai reikia dažniau pasitikrinti“, – paaiškino I. Lekienė.
Nors atskiros prevencinės programos tankų liaukinį audinį turinčioms moterims nėra, gydytoja ragina kartą per metus atlikti ultragarsinį tyrimą. Pastebėjęs didesnį gerybinių darinių kiekį, gydytojas, esant reikalui, pacientę nukreiptų papildomam magnetinio rezonanso tyrimui. „Šis tyrimas krūtų diagnostikoje yra pats jautriausias ir geriausiai padeda atrasti pakitimus“, – pridūrė I. Lekienė.
Krūtų savityra: būtina kas mėnesį ir ankstyva diagnostika
Santaros klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja dr. Daiva Gudavičienė pabrėžia, kad ankstyvose stadijose liga gali neturėti jokių simptomų. Maždaug 30–40 proc. šiuo metu gydomų krūties vėžio atvejų yra būtent tokie, nustatomi tik profilaktinių patikrinimų metu.
„Tai yra argumentas už profilaktinius patikrinimus. Kuo anksčiau nustatai vėžį, tuo mažiau agresyvus gydymas yra reikalingas. Jeigu „pagauname“ nulinės stadijos vėžį, nekalbame apie chemoterapiją. Kai nustatomas pirmos stadijos vėžys, jo prognozės yra ženkliai geresnės nei vėlesnių stadijų susirgimų“, – paaiškino D. Gudavičienė.
Gydytoja rekomenduoja moterims reguliariai stebėti krūtis. Svarbu apsižiūrėti prieš veidrodį, rankas atmetus į šonus ar pakėlus į viršų. Veidrodyje galima pastebėti odos patraukimus, įdubimus, krūties simetrijos pasikeitimus. Taip pat patartina krūtis įdėmiai apsičiuopti kartą per mėnesį. Patogiausias laikas – mėnesinių pabaiga.
Apie ligą kartais signalizuoja ir padidėję limfmazgiai pažastyje.
Klastingos vėžio formos ir rizikos grupės
Viena iš klastingesnių ligos formų – uždegiminis krūties vėžys. Nors krūtimi maitinančioms moterims normalu išsivystyti mastitą (pieno liaukos uždegimą), tačiau jei jis nepasiduoda gydymui antibiotikais, tai gali būti onkologinis susirgimas. „Jeigu moteriai nėra temperatūros, uždegiminiai rodikliai nepadidėję, o krūtis dega ir yra patinusi, reikia galvoti, kad gali būti mastitinė krūties vėžio forma. Ji būna agresyvios eigos, todėl nevalia uždelsti su kreipimusi į gydytoją“, – pabrėžė D. Gudavičienė.
Krūties vėžys neaplenkia ir vyrų. Tokie atvejai yra reti, tačiau liga sunkiai atpažįstama tiek pacientų, tiek šeimos gydytojų, todėl dažnai nustatoma vėlyvose stadijose. Ypač susirūpinti turėtų vyrai, kurių pirmos eilės giminaičiams vyrams buvo diagnozuota ši liga. „Apčiuopus neaiškų darinį, pastebėjus spenelio įsitraukimą ar žaizdeles, rekomenduojama nedelsti pasitikrinti“, – akcentavo medikė.
Gydytoja D. Gudavičienė taip pat paminėjo, kad krūtyje gali būti įvairių piktybinių navikų: nuo liaukinio audinio auglių (karcinomų) iki jungiamojo audinio kilmės sarkomų. Taip pat galimos metastazės iš kitų organų, pavyzdžiui, melanomos ar kiaušidžių vėžio. Ji akcentavo, kad spenelių ligos, pasireiškiančios žaizdelėmis, išopėjimais ar pleiskanojimu, ypač krūtimi nemaitinančioms moterims ar vyrams, neturėtų būti ignoruojamos.
Nacionalinės prevencijos programos ir genetinė rizika
Lietuvoje veikia prevencinė programa, pagal kurią moterims tirti naudojama mamografija – rentgeninis krūties tyrimo būdas, leidžiantis aptikti net labai mažus navikinius darinius. I. Lekienė pastebi, kad nors vis daugiau moterų ateina pasitikrinti, dalyvaujančiųjų skaičius dar nėra pakankamas. Moterys nuo 50 iki 69 metų mamogramą turėtų atlikti kas dvejus metus, nebent gydytojas nurodo kitaip.
Nustatyta, kad BRCA1 ir BRCA2 genų patogeniniai variantai padidina krūties vėžio išsivystymo riziką. Dėl šių genų patariama išsitirti, jei kelios giminaitės krūties vėžiu susirgo nesulaukusios 50 metų. Šį geną turinčioms moterims Lietuvoje nemokamai siūlomos papildomos profilaktikos priemonės, o kai kuriais atvejais gydytojai pataria atlikti profilaktinę mastektomiją. Šios operacijos metu pašalinamas krūties audinys ir jis atkuriama implantais.
„Anksčiau žmonės labai keistai reaguodavo į šitos operacijos pasiūlymą. Tai padaryti nėra privalu. Mes supažindiname su galimybe. Žmogus turi laiko pagalvoti, pasitarti su kitais specialistais, nėra jokio spaudimo. Operacija nėra lengva, bet yra gera tuo, kad 95 proc. sumažina riziką susirgti krūties vėžiu“, – pasakojo D. Gudavičienė.
Specialistai vieningai pabrėžia, kad atsiradus bet kokiems įtartiniems dariniams ar simptomams, pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, nelaukiant kvietimo. Prevencinė programa skirta moterims, kurios nejaučia jokių simptomų ir kurių šeimos gydytojas neturi jokių įtarimų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.