Kodėl šeimos nesusilaukia vaikų: gydytojas griauna dažniausius nevaisingumo mitus
Nevaisingumas – jautri tema, kuri paliečia vis daugiau porų, tačiau visuomenėje vis dar gausu klaidingų įsitikinimų apie tai, kodėl šeimos nesusilaukia vaikų. Specialistai pabrėžia, kad mitai dažnai trukdo laiku kreiptis pagalbos, sukelia nepagrįstą kaltės jausmą ar net apsunkina gydymo procesą. Reprodukcinės medicinos gydytojai vis dažniau siekia šiuos stereotipus griauti, aiškindami tikrąsias nepastojimo priežastis.
Vienas gajausių mitų – kad jei pora negali susilaukti vaikų, problema slypi moters organizme. Medicininė praktika rodo visai ką kita: nevaisingumo priežastys pasiskirsto beveik po lygiai tarp abiejų partnerių. Vyrų vaisingumo sutrikimai – sumažėjęs spermatozoidų kiekis, jų judrumo ar morfologijos pakitimai – sudaro reikšmingą dalį atvejų. Todėl ištyrimas visada atliekamas abiem partneriams, o ne vien moteriai.
Kitas dažnas klaidingas įsitikinimas – kad nevaisingumas yra reta problema. Iš tiesų su pastojimo sunkumais susiduria reikšminga dalis reprodukcinio amžiaus porų. Gyvenimo tempas, vėlesnis šeimos planavimas, aplinkos veiksniai, lėtinės ligos prisideda prie didėjančio nevaisingumo paplitimo.
Amžius laikomas vienu svarbiausių veiksnių, tačiau jis dažnai suprantamas per siaurai. Daug kas mano, kad kol moteriai nėra keturiasdešimties, vaisingumo problemos mažai tikėtinos. Vis dėlto kiaušialąsčių kokybė pradeda mažėti gerokai anksčiau, o po 35-erių šis procesas spartėja. Tuo pat metu ir vyrų vaisingumas su amžiumi kinta, nors apie tai kalbama rečiau.
Dar vienas mitas – kad jei menstruacijų ciklas reguliarus, pastoti neturėtų būti sunku. Reguliarumas nebūtinai reiškia kokybišką ovuliaciją ar sveiką reprodukcinę sistemą. Gali egzistuoti kiaušintakių nepraeinamumas, endometriozė, gimdos pakitimai ar hormonų disbalansas, net jei ciklas atrodo normalus.
Plačiai paplitęs įsitikinimas, kad „reikia tik atsipalaiduoti“. Nors stresas gali turėti įtakos hormonų veiklai ir lytiniam potraukiui, jis retai tampa vienintele nevaisingumo priežastimi.
Tokie patarimai dažnai sukelia papildomą emocinę naštą poroms, kurios jau patiria įtampą dėl nepavykstančio pastojimo.
Gydytojai taip pat paneigia mitą, kad kontraceptikų vartojimas ilgainiui sukelia nevaisingumą. Daugeliu atvejų vaisingumas atsistato netrukus po jų nutraukimo. Jei pastoti nepavyksta, priežastys dažniausiai nesusijusios su buvusiu kontracepcijos naudojimu.
Klaidingai manoma ir tai, kad pagalbinis apvaisinimas reikalingas tik kraštutiniais atvejais. Šiuolaikinė reprodukcinė medicina siūlo įvairius sprendimus – nuo ovuliacijos skatinimo iki pažangių laboratorinių technologijų. Kai kurioms poroms pakanka minimalios medicininės pagalbos.
Vis dar pasitaiko baimių, kad pagalbinio apvaisinimo metu gimsta tik dvyniai ar tryniai. Tačiau dabartinėje praktikoje dažniausiai perkeliama vienas embrionas, siekiant sumažinti daugiavaisio nėštumo riziką ir užtikrinti saugesnę nėštumo eigą.
Svarbus aspektas – gyvenimo būdas. Gydytojai pabrėžia, kad rūkymas, alkoholis, nutukimas, netinkama mityba, miego trūkumas veikia reprodukcinę sveikatą. Šie veiksniai gali bloginti hormonų balansą, spermos kokybę, ovuliaciją. Todėl vaisingumo gydymas dažnai prasideda nuo gyvenimo būdo korekcijos.
Kartais poros delsia kreiptis į specialistus tikėdamos, kad „dar per anksti“. Vis dėlto rekomenduojama išsitirti, jei pastoti nepavyksta metus, o vyresnėms nei 35 metų moterims – po šešių mėnesių. Ankstyva diagnostika leidžia greičiau nustatyti priežastį ir pradėti gydymą.
Nevaisingumas gali būti susijęs ir su mažiau akivaizdžiais veiksniais – autoimuniniais procesais, genetiniais pakitimais, lėtiniais uždegimais. Dėl to tyrimų spektras nuolat plečiasi, o diagnostika tampa vis tikslesnė.
Psichologinis krūvis taip pat svarbus. Ilgalaikiai bandymai pastoti gali sukelti nerimą, kaltę, santykių įtampą. Todėl vis dažniau taikoma kompleksinė pagalba, apimanti ir emocinį palaikymą.
Šiuolaikinės technologijos suteikia vis daugiau vilčių. Genetiniai embrionų tyrimai, pažangūs laboratoriniai metodai, personalizuoti gydymo planai didina sėkmės tikimybę net sudėtingais atvejais.
Apibendrinant galima teigti, kad nevaisingumą gaubiantys mitai dažnai neatspindi medicininės realybės. Tikrosios priežastys gali būti įvairios ir dažnai išsprendžiamos pasitelkus šiuolaikinę mediciną. Svarbiausia – laiku kreiptis į specialistus, remtis mokslo faktais, o ne stereotipais, ir neprarasti vilties siekiant šeimos pagausėjimo.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.