Šiuolaikinėje visuomenėje, kur sėdimas darbas ir skaitmeninė erdvė užima vis daugiau laiko, fiziniam aktyvumui lieka vis mažiau vietos. Daugelis kasdien mankština pirštus klaviatūra, užuot treniravę kūną, ignoruodami Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) įspėjimus, kad daugiau nei ketvirtadalis suaugusiųjų yra nepakankamai aktyvūs. Tačiau judėjimas – tai ne tik energija, bet ir patikima apsauga nuo daugelio ligų bei ilgesnės, kokybiškesnės gyvenimo trukmės garantas.
Judėjimas – stiprybės ir geros nuotaikos šaltinis
„Turbūt nėra atvejų, kai fizinis aktyvumas būtų žalingas. Judėjimas yra priešnuodis, kuris padeda kovoti su įvairiausiais sveikatos negalavimais ir ligomis. Fizinė veikla ne tik kelia teigiamas emocijas, padeda lengviau pakelti stresą ir gerina nuotaiką, bet ir mažina arterinį kraujo spaudimą bei riziką susirgti širdies, kraujagyslių, vėžinėmis ligomis“, – sako gydytoja Neringa Sakalauskė.
Reguliarus fizinis aktyvumas išties naudingas visapusiškai: jis gerina raumenų ir kaulų pajėgumą, padeda reguliuoti kūno masės indeksą, taip užkirsdamas kelią nutukimui ir cukriniam diabetui. Fizinė veikla taip pat yra efektyvi priemonė kovojant su depresijos simptomais, kas šiandieninėje visuomenėje yra ypač aktualu.
Ilgaamžiškumo paslaptis slypi judesyje
Gydytoja Neringa Sakalauskė pabrėžia, kad reguliarus judėjimas mažina insulto, metabolinio sindromo, padidinto kraujospūdžio, 2 tipo cukrinio diabeto, depresijos išsivystymo, vėžio ir artrito riziką. Be to, jis gerina atmintį, gyvenimo ir miego kokybę, didina kaulinį tankį ir mažina pargriuvimų riziką vyresniame amžiuje. Fizinis aktyvumas plačiai naudojamas ir reabilitacijos programose, mažinant pakartotinių traumų ar kardiovaskulinių įvykių atsiradimo riziką.
„Fizinio krūvio metu stiprėja raumenų jėga, gerėja ištvermė, aktyvėja kraujotaka, dėl ko širdies ir kraujagyslių sistemos veikla efektyvėja, o audiniai greičiau ir geriau aprūpinami deguonimi bei kitomis maistinėmis medžiagomis.
Nuolat aktyviai judant, gerėjant širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos veiklai, kiekvieną dieną atsiranda vis daugiau energijos“, – priduria N. Sakalauskė.
Judėjimas – visų amžiaus grupių poreikis
Nėra apibrėžto amžiaus, kada sportuoti geriausia ar saugiausia. Fizinis aktyvumas rekomenduojamas visiems – nuo mažiausių vaikučių iki garbaus amžiaus senjorų. Gydytoja akcentuoja, kad vyresnio amžiaus žmonėms, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, reguliarus judėjimas yra itin svarbus, galintis sumažinti negalios ir senatvinės demencijos riziką. Vyresniems nei 65 metų asmenims patariama atlikti daugiau funkcinių, tempimo ir raumenų stiprinimo pratimų, derinant juos su bet kokiu fiziniu aktyvumu tris ar daugiau kartų per savaitę.
Fizinis aktyvumas nėštumo metu: mitai ir nauda
Visuomenėje vis dar gyvuoja stereotipas, kad fizinis aktyvumas pavojingas besilaukiančioms moterims. Tačiau gydytoja N. Sakalauskė paneigia šį mitą ir teigia, kad judėti reikia visada, net ir nėštumo metu. Tai gali pagerinti kūdikio raidą ir sveikatą. Nėštumo metu ir po gimdymo rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinio tipo ar raumenų stiprinimo fizinio aktyvumo per savaitę.
„Nėštumo metu fiziškai aktyviai leidžiant laiką sumažėja pre-eklampsijos, nėščiųjų hipertenzijos, gestacinio nėščiųjų diabeto, didelio svorio prieaugio, gimdymo komplikacijų, pogimdyvinės depresijos rizika“, – sako N. Sakalauskė.
Prieš pradedant sportuoti: svarbūs sveikatos tyrimai
Profesionalūs sportininkai sveikatą tikrinasi periodiškai, tačiau pradedantieji ir mėgėjai taip pat neturėtų numoti ranka į prevenciją. Priešingu atveju, net ir sportas gali tapti naujai atsiradusių ligų ar simptomų priežastimi. Aktyvų gyvenimo būdą propaguojantys žmonės turėtų ne tik tinkamai pasirinkti krūvį ir didinti jį palaipsniui, bet ir reguliariai tikrintis sveikatą bei atlikti kraujo tyrimus.
„Prieš pradedant sportuoti rekomenduojama atlikti vitamino D ir kalcio tyrimą, kadangi jie tiesiogiai susiję su kaulų ir raumenų veikla. Geležis dalyvauja pernešant deguonį kraujyje į audinius, todėl rekomenduojama atlikti bendrą kraujo tyrimą bei pasitikrinti geležies atsargų kiekį (feritinas)“, – pataria gydytoja.
Intensyviai sportuojant ir vartojant tam tikrus papildus, svarbu stebėti kepenų ir inkstų veiklą. Todėl rekomenduojama atlikti tyrimus šių organų funkcijai įvertinti. Taip pat patartina pasitikrinti gliukozės, cholesterolio kiekį (lipidogramą), skydliaukės veiklą bei elektrolitų ir hormonų tyrimus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.