Apie rūpinimąsi savo širdimi žmonės neretai pradeda galvoti tik tuomet, kai susiduria su tam tikromis ligomis ar ima skųstis suprastėjusia sveikata. Visgi, pasak kardiologės J. Jurgaitytės, tai reikėtų daryti nuolat ir kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus ar sveikatos būklės. Nuolatinis dėmesys širdžiai gali padėti pagerinti savijautą, sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei pailginti gyvenimo trukmę.
„Širdis aprūpina kitus organus deguonimi ir maisto medžiagomis, todėl nuo efektyvaus jos darbo priklauso ir bendra žmogaus savijauta, normalus organizmo funkcionavimas. Širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata taip pat yra tiesiogiai susijusi su gyvenimo trukme, staigios mirties tikimybe. Reikia nepamiršti, kad širdies ir kraujagyslių ligos mūsų visuomenėje yra vienos labiausiai paplitusių ir yra dažniausia mirties priežastis. Dėl to šių ligų prevencijai turėtų būti skiriamas išties didelis dėmesys“, – sako J. Jurgaitytė.
Gydytojos teigimu, nors dalis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių gali būti susiję su genetika, visgi kiti rizikos veiksniai priklauso nuo gyvenimo būdo pasirinkimų, todėl turėtų būti kontroliuojami. Dėl to širdies sveikata ir ilgaamžiškumas labai priklauso nuo mūsų pačių pastangų ir kasdienių pasirinkimų.
Nuolatinė stebėsena: kraujospūdis ir cholesterolis – gyvybės rodikliai
„Vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad savo širdimi turi rūpintis tik vyresni žmonės. Iš tiesų matome, kad širdies ir kraujagyslių ligomis serga vis jaunesni pacientai. Tačiau net ir visiškai sveiki asmenys turėtų žinoti ir sekti savo arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio kiekio kraujyje rodiklius – tai gali padėti laiku pastebėti problemas ir jas išspręsti. Ypač rūpestingi savo širdžiai turėtų būti tie, kurių šeimoje yra ar buvo sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis“, – pabrėžia J. Jurgaitytė.
Pasak kardiologės, įvairūs gyvenimo būdo aspektai gali turėti tiesioginės įtakos širdies darbui ir bendrai sveikatai. Tai apima mitybą, darbo ir poilsio režimą, patiriamą ilgalaikį stresą, fizinį aktyvumą, žalingus įpročius ir daugelį kitų veiksnių. Dėl to širdimi reikėtų rūpintis visapusiškai, atsižvelgiant į kiekvieną detalę.
„Suskaičiuojama per 200 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Vieni jų yra svarbesni nei kiti, tačiau kiekvienu individualiu atveju svarbu išsiaiškinti, kas konkrečiai kelia problemų. Vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų bei būklių – išeminę širdies ligą, aterosklerozę ar miokardo infarktą – sukelia tokie rizikos veiksniai kaip padidėjęs kraujo spaudimas ir cholesterolio lygis kraujyje. Mūsų visuomenėje su šiomis problemomis susiduria itin daug žmonių, tad labai svarbu šiuos rodiklius kontroliuoti“, – teigia J. Jurgaitytė.
Anot kardiologės, sveiko žmogaus bendras cholesterolio rodiklis neturėtų viršyti 5 mmol/l, o mažo tankio, vadinamojo „blogojo“ cholesterolio, – 3 mmol/l. Efektyviai kontroliuoti cholesterolio lygį kraujyje ir sumažinti kraujagyslių užsikimšimo bei pavojingų širdies ligų riziką, kai gyvenimo būdo korekcijų nebepakanka, padeda tokie vaistai kaip statinai, kurie gali netgi išgelbėti pacientui gyvybę. Kalbant apie kraujospūdį, normalus sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimas turėtų būti 120–129 mmHg, o diastolinis (žemutinis) – 80–84 mmHg.
Mityba: raktas į stiprią širdį ir sveiką svorį
„Didelę įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms išsivystyti gali turėti žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas. Taip pat labai svarbus veiksnys yra mityba. Valgant daug sočiųjų riebalų turinčio maisto, pavyzdžiui, riebios mėsos, majonezo, riebaus pieno, aliejaus ir kt., suvartojant daug greitųjų angliavandenių, ypač cukrų, širdies ir kraujagyslių sistemos darbui daroma neigiama įtaka. Širdies ir kraujagyslių ligų riziką taip pat didina persivalgymas, nutukimas. Iškalbingas faktas, kad kūno masės indeksui esant didesniam nei 35, tikimybė mirti dėl širdies ir kraujagyslių ligų yra dvigubai didesnė nei optimalaus svorio žmonėms“, – įspėja J. Jurgaitytė.
Kardiologės teigimu, kiekvienam žmogui gyvybiškai svarbu valgyti pakankamai vaisių ir daržovių, grūdinių kultūrų, daug baltymų ir kitų maisto medžiagų turinčių produktų. Širdies darbui ypač svarbūs mikroelementai kalis ir magnis. Daug kalio yra bananuose, bulvėse, džiovintuose vaisiuose, pomidoruose, kopūstuose, riešutuose. Magnio gausu pieno produktuose, žaliose lapinėse daržovėse, grūdiniuose produktuose ir riešutuose. Visgi, dažnam žmogui vien iš maisto gaunamų mikroelementų nepakanka, todėl jiems gali būti naudinga pasikonsultavus su specialistu vartoti maisto papildus.
Fizinis aktyvumas ir streso valdymas: ilgai gyvensite pilnatviškai
„Be mitybos, širdies ligų prevencijai labai svarbus ir pakankamas skysčių vartojimas (1,5–2 l per dieną) bei reguliarus fizinis aktyvumas. Kiekvienam žmogui per dieną rekomenduojama bent 45 minutes užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla: pasivaikščioti sparčiu žingsniu, atlikti mankštą ar didesnio fizinio aktyvumo reikalaujančius namų ruošos darbus. Kadangi širdis yra raumuo, fizinis aktyvumas leidžia jį stiprinti, pripratinti prie didesnių krūvių – tai pagerina kraujotaką ir sumažina kraujagyslių užsikimšimo tikimybę“, – pasakoja J. Jurgaitytė.
Galiausiai, kardiologės teigimu, širdžiai itin kenkia šiuolaikinio žmogaus palydovas – nuolatinis stresas. Nuolat patiriant įtampą, neigiamas emocijas ar depresiją, tinkamai nepasiilsint ir neišsimiegant, sąlygos širdžiai gerai atlikti savo darbą apsunkinamos. Dėl to, anot J. Jurgaitytės, kiekvienam reikėtų ieškoti efektyvių būdų kovoti su stresu, palaikyti tinkamą darbo ir poilsio balansą, nepamiršti atpalaiduojančių ir nusiraminti padedančių veiklų, tokių kaip meditacija, joga ar hobiai.
„Širdį turime tik vieną ir nuo jos priklauso mūsų galimybė džiaugtis gyvenimu. Dėl to kiekvienas, tiek jaunas, tiek vyresnis, turėtume kaip įmanydami rūpintis savo širdimi kiekvieną dieną. To linkiu nepamiršti kiekvienam“, – baigdama pokalbį sako J. Jurgaitytė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.