Imuniteto tvirtovė lėkštėje: ekspertų patarimai, kaip sustiprinti sveikatą ne tik medumi

Nors citrina, imbieras, medus ir česnakas dažnai pirmiausia ateina į galvą, kai kalbame apie peršalimo ligų prevenciją, mitybos specialistai pabrėžia, kad šie produktai – tik nedidelė dalis to, ką gamta mums siūlo imunitetui stiprinti. Mūsų kasdienė mityba ir gyvenimo būdas turi esminę reikšmę organizmo atsparumui virusams ir ligoms. Sužinokime, kokie produktai yra vertingiausi ir kaip efektyviai stiprinti savo imunitetą, atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas.

Žarnyno sveikata – stipraus imuniteto pamatas

Mitybos konsultantė, gydytoja Asta Keturkienė atkreipia dėmesį, kad imunitetą silpnina netvarkingas dienos režimas, stresas ir organizmo užterštumas. Pagrindiniai užteršto organizmo simptomai gali būti migrena, lėtinė sloga, šleikštulys pavalgius, širdies sutrikimai, pilvo skausmas, darbingumo bei apetito sumažėjimas, blogas burnos ir kūno kvapas, gleivių kaupimasis kvėpavimo sistemoje, tuštinimasis per valandą nuo pavalgymo ir kiti.

„Jei norime išvengti ligų, visų pirma, turime pasirūpinti, kad mūsų žarnynas nebūtų užterštas ir netrūktų gerųjų bakterijų. Kad jos daugintųsi, rekomenduojama valgyti ląstelienos turinčių daržovių ir vaisių: obuolių, riešutų, kalafiorų, petražolių, brokolių, artišokų, pomidorų, burokėlių, lęšių“, – teigia Asta Keturkienė.

Įdomus faktas: sveikų bakterijų (mikrobiomo) turėtume turėti tiek, kiek sveria mūsų smegenys. Su netinkamu mikrobiomu siejama iki 90 proc. ligų. Sveikos žarnyno bakterijos sudaro 85–90 proc. visų bakterijų. Jos ne tik dalyvauja virškinime, bet ir stiprina imunitetą, gamina B, K grupių vitaminus, reguliuoja cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje. Taip pat gamina amino, trumpos grandinės riebalų rūgštis, neuromediatorius (antidepresantus), vandenilio peroksidą, antioksidantus. Mikrobiomui įtaką gali daryti stresas, mityba, fizinis aktyvumas, daugelis vaistų (antibiotikai, kontraceptikai, chemoterapija, nesteroidiniai priešuždegiminiai, antipsichotiniai vaistai, statinai, rūgščių blokatoriai ir kt.).

Profesorius Rimantas Stukas teigia, kad žmogaus kūne nuolatos gyvena ir pavojingi virusai ar bakterijos.

Maždaug 15 proc. visų mikroorganizmų yra priešiški. Jie dažniausiai nekelia pavojaus, tačiau pasirodo nusilpus organizmui, pavyzdžiui, peršalus. Po gydymo antibiotikais mikrobioma pati savaime natūraliai atsikuria, tačiau jai atsistatyti padeda fermentuotas maistas – rauginti agurkai, kopūstai ar raugintas pienas. Itin svarbu pasirūpinti pilnaverte mityba ir vitaminais, kurie padės užkirsti kelią įvairioms ligoms.

Galingieji vitaminai ir mineralai: ne tik citrusiniai vaisiai

Profesorius Rimantas Stukas atkreipia dėmesį, kad nors gerai žinomas medaus, imbiero, česnako ir citrinos derinys yra puikus, tai – tik vienas iš galimų variantų. „Mūsų imuninei sistemai ypač didelį poveikį daro vitaminas C. Jo mes galime rasti įvairiuose produktuose, tačiau daugiausiai – citrusiniuose vaisiuose ir raugintuose kopūstuose. Prieš 20–30 metų šio vitamino žmonės gaudavo valgydami karštas bulves, dabar jų vartojimas sumažėjo, o ir apdorojamos jos įvairiai: kepamos riebaluose, valgomos šaltos. Deja, didžiausia jų nauda – būtent šviežių, virtų ir karštų“, – patarė Rimantas Stukas.

Asta Keturkienė taip pat patarė pasigaminti pušų spyglių ištraukos: tereikia su vandeniu sumalti pušų spyglius, nukošti, pridėti medaus ir gerti.

„Mūsų sveikatai labai svarbūs ir vitaminai A, D, E. Antioksidanto, vitamino E rasime migdoluose, žemės ir lazdyno riešutuose, saulėgrąžų sėklose, špinatuose, brokoliuose; vitamino D – piene, pomidorų sultyse, grūdiniuose produktuose; vitamino A – spalvotose daržovėse: morkose, saldžiosiose bulvėse, moliūge“, – sakė Asta Keturkienė.

Nepamirškite pasirūpinti ir svarbiausių mikroelementų – folio rūgšties, geležies, seleno, cinko – atsargomis. Šių, organizmui svarbių medžiagų, rasime žirniuose, duonoje, ryžiuose, salotose, česnakuose, brokoliuose, brazilinėse bertoletijose, jogurte, ankštiniuose produktuose.

Natūralūs stiprintuvai: nuo arbatos iki prieskonių mišinių

Kaip vieną naudingiausių gėrimų, Rimantas Stukas išskiria žaliąją arbatą, turinčią daug biologiškai vertingų medžiagų, padedančių stiprinti imuninę sistemą. Tačiau siekiant geriausio rezultato, ją gurkšnoti vertėtų kasdien.

Profesorius Rimantas Stukas pažymi, kad gerųjų bakterijų gyvybingumui užtikrinti ypač svarbios skaidulinės medžiagos. Jų yra daržovėse, raugintuose kopūstuose, šviežiose morkose, ropėse, burokuose, kruopų košėje, kurią galime pasigaminti taip, kad gautume daug naudingų vitaminų ir mineralų.

„Grikių, avižų, ryžių košę reikėtų gardinti šaukštu sėklų ir šaukštu riešutų. Taip padidės košės biologinė vertė. Visos sėklos yra naudingos – moliūgų, sezamų, saulėgrąžų, nes kiekviena iš jų turi savo sudėtyje skirtingų savybių. Dar vienas variantas – į košę įsidėti pjaustytų džiovintų slyvų, razinų. Valgydami tokius pusryčius gausime ir skaidulų, ir kalio. Kiekvieną savaitės dieną galime gaminti vis skirtingą košę – ir neatsibos, ir sveikai maitinsimės“, – patarė Rimantas Stukas.

Asta Keturkienė primena sėklų ir riešutų naudą. Migdolų riešutuose gausu baltymų, kalcio, vitamino E. Brazilinėse bertoletijose – seleno, anakardžių riešutuose – geležies, žemės riešutuose – kalio, folio rūgšties, makadamijų riešutuose – tiamino, B grupės vitaminų, magnio, graikiniuose riešutuose – aminorūgščių ir baltymo lecitino, kuris gerina smegenų veiklą.

Sėklos pasižymi anaboliniu poveikiu, puikiai tinka sportuojantiems ir tiems, kuriems trūksta jėgų, yra išsekę. Jei norite puikiai jaustis ir aktyvuoti žarnyno veiklą, mitybos specialistė ragina pasigaminti sėklų mišinį iš saulėgrąžų, sezamo, linų sėmenų, kanapių, moliūgų sėklų. Tokį mišinį galima berti tiek ant salotų, tiek ant troškinių, tiek gardinti košes ar kokteilius.

Imuninę sistemą stiprins, energijos suteiks ir šis prieskonių mišinys: prireiks 6 dalių ciberžolės, 3 dalių kumino, 3 dalių kalendros, 6 dalių pankolio, sauso imbiero miltelių, juodųjų pipirų, ketvirčio šaukštelio cinamono. Mišinį laikykite sandariame inde ir berkite į bet kokius nesaldžius patiekalus.