Gydytojas chirurgas onkologas Mindaugas Šatkauskas atsako į klausimus, susijusius su storosios žarnos vėžio diagnostika, gydymu, jo efektyvumu ir žinomumu visuomenėje.
Gydymo sėkmė: ankstyvoji stadija – raktas į pasveikimą
Gydytojas chirurgas onkologas Mindaugas Šatkauskas pabrėžia, kad storosios žarnos vėžio gydymo sėkmė ir efektyvumas labiausiai priklauso nuo ligos stadijos. „Jei navikas diagnozuojamas ankstyvųjų stadijų, tai didžioji dalis pacientų pasveiksta visiškai“, – sako specialistas. Deja, didelė problema ta, kad žmonės nejaučia ankstyvųjų ligos požymių, todėl liga dažnai nustatoma jau pažengusi. Lietuvoje I–II stadijos kolorektalinis vėžys diagnozuojamas mažiau nei 40 procentų atvejų.
Ankstyvosios diagnostikos svarba ir programa Lietuvoje
Ar storosios žarnos vėžį diagnozuoti sudėtinga? Gydytojas Šatkauskas atsako, kad ir taip, ir ne. „Lengvai diagnozuojamas, kai jau juntami simptomai, bet tada liga jau yra pažengusi. Mūsų tikslas – bet kurį naviką rasti, kai jis yra kuo mažesnis, kai jis neturi simptomų“, – teigia onkologas.
Tam geriausiai padeda valstybės finansuojama storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, veikianti Lietuvoje nuo 2009 metų. Jos metu vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų kartą per dvejus metus atliekamas slapto kraujavimo tyrimas iš išmatų. Jei aptinkama kraujo pėdsakų, skiriamas endoskopinis tyrimas – kolonoskopija. Aptikus vėžį be simptomų, gydymo rezultatai būna itin geri. Šio tyrimo metu galima aptikti ir ikivėžines ligas, pavyzdžiui, polipus, kurie dažniausiai pašalinami endoskopu, užkertant kelią vėžiui. Deja, gydytojas apgailestauja, kad Lietuvoje žmonės nelinkę aktyviai dalyvauti programoje – pasitikrinusiųjų procentas gerokai mažesnis nei Vakarų Europoje, kur siekia 50–60 procentų.
Slaptojo kraujo testo patikimumas: kada nerimauti?
Gydytojas M. Šatkauskas ramina, kad slapto kraujavimo testo rezultatas ne visada yra lemtingas. „Ne visada aptiktas kraujo pėdsakas yra lemtingas. Gal pacientas nesilaikė rekomendacijų, gal valgė mėsos, dėl ko testas gali būti teigiamas“, – aiškina jis.
Kraujas išmatose gali atsirasti ir dėl uždegiminių žarnyno ligų ar net hemorojaus. Galutinei diagnozei nustatyti visada reikalinga kolonoskopija.
Kada tikrintis ir kokie simptomai įspėja?
Nors profilaktikos programa skirta asmenims nuo 50 metų, jaunesniems žmonėms rekomenduojama tikrintis anksčiau, jei giminėje yra sergančiųjų storosios žarnos vėžiu. Apie 10 procentų atvejų yra genetinės kilmės, todėl tokiems pacientams patikrą reikėtų pradėti net nuo 30 metų. Slapto kraujavimo testą, įsigijus vaistinėje, galima atlikti ir namų sąlygomis, tačiau kilus abejonių būtina kreiptis į šeimos gydytoją.
Storosios žarnos vėžio simptomatika priklauso nuo auglio vietos. „Kai jis yra arčiau prie išeinamosios angos, žmogus pats išmatose gali pastebėti kraujo, gleivių, kažkokio neįprasto turinio“, – aiškina gydytojas. Kuo giliau žarnoje yra darinys, tuo sunkiau pastebėti kraują. Bendri ligos simptomai yra silpnumas, nuovargis, apetito stoka, mažėjantis hemoglobino kiekis kraujyje. Vėlesnėse stadijose gali pasireikšti pilvo pūtimas, gurgėjimas, vidurių užkietėjimas, kaitaliojantis su viduriavimu. Pilvo skausmas dažniausiai signalizuoja apie pažengusią ligą.
Mityba ir gyvensena: pagrindiniai rizikos veiksniai ir prevencija
Gydytojas M. Šatkauskas pabrėžia, kad nutukimas ir mityba yra vieni svarbiausių storosios žarnos vėžio rizikos veiksnių. Ypatingai kenksminga perdirbta ir raudona mėsa: rūkytos dešros, konservuoti, sūdyti ar chemiškai apdoroti mėsos gaminiai. Suaugusiems rekomenduojama suvalgyti ne daugiau kaip 500 gramų virtos, troškintos ar lengvai apkeptos raudonos mėsos per savaitę.
Suomių tyrimas atskleidė, kad ten sergančiųjų storosios žarnos vėžiu yra gerokai mažiau – tai siejama su didesniu pieno, ypač raugintų, produktų vartojimu. Jie aprūpina organizmą probiotikais, kurie gerina žarnyno mikroflorą ir veikia kaip antioksidantai. Gydytojas pataria rinktis baltą mėsą (paukštieną, triušieną, žuvį) ir gausiai vartoti daržoves, turinčias daug skaidulinių medžiagų. Skaidulos ne tik gerina žarnyno veiklą ir mažina vidurių užkietėjimą, bet ir mažina kancerogeninių medžiagų kontaktą su žarnyno gleivine, taip sumažindamos vėžio riziką.
Vėžys jaunėja: rizikos veiksniai ir gydymo inovacijos
Nors storosios žarnos vėžys dažniau pasireiškia 60–70 metų amžiaus žmonėms, gydytojas pastebi, kad liga jaunėja. Tarp pagrindinių rizikos veiksnių, be mitybos ir viršsvorio, atsiduria stresas, alkoholio vartojimas ir tabako rūkymas. „Tabako cigaretėje yra didžiulis kiekis kancerogenų, kurie veikia ne tik plaučius, bet ir visą organizmą“, – perspėja M. Šatkauskas, pabrėždamas tabako, kaip vieno iš rizikos faktorių, svarbą.
Efektyviausias gydymas prasideda nuo ikivėžinių pakitimų šalinimo endoskopijos metu – tai užkerta kelią vėžio išsivystymui. Ankstyvose ligos stadijose (I–II) efektyviausia chirurginė intervencija, pašalinant pažeistą žarnos segmentą. Kai liga išplitusi ar yra metastazių kepenyse, plaučiuose, taikomas kombinuotas gydymas, apimantis chemoterapiją, biologinę ir taikinių terapiją bei operaciją. Gydymas visada individualus, parenkamas atsižvelgiant į naviko biologiją.
Diagnostika ir gydymas per pastaruosius dešimtmečius gerokai patobulėjo. Dabar 80 procentų planinių operacijų atliekamos laparoskopu. Tokios operacijos užtikrina tą patį radikalumą ir tolimuosius rezultatus, tačiau pacientas greičiau atsistato ir grįžta į įprastą gyvenimą. Onkologijoje itin svarbus komandinis darbas, kuriame dalyvauja chirurgai, chemoterapeutai, radioterapeutai ir patologai – vieno specialisto neužtenka.
Vėžio atsinaujinimo rizika ir mityba po gydymo
Gydytojas įspėja, kad storosios žarnos vėžys, deja, gali atsinaujinti. „Gali būti lokalus recidyvas, gali atsirasti ir naujas darinys“, – sako M. Šatkauskas, paminėdamas genetinius faktorius. Taip pat egzistuoja metastazių rizika – net ir neradus jų prieš operaciją, po pusmečio ar metų jos gali atsirasti kepenyse ar plaučiuose.
Po storosios žarnos vėžio operacijos rekomenduojama laikytis tų pačių sveikos mitybos principų, kurie taikomi ir prevencijai. Svarbiausia – šviežiai paruoštas, subalansuotas maistas. „Nerekomenduojama laikytis jokių dietų, nebadauti“, – pabrėžia gydytojas. Ypatingai chemoterapijos metu organizmui reikia jėgų kovoti su liga ir šalutiniais reiškiniais.
Patariama atsisakyti raudonos mėsos, o jei ji vartojama, turi būti šviežiai paruošta, nerūkyta ir nesūdyta. Gyvūninius riebalus reikėtų keisti augaliniais (aliejus vietoj sviesto ar taukų), o raudoną mėsą – žuvimi ar paukštiena (ypač namine). Mitybos racioną būtina papildyti daržovėmis, vaisiais, ankštinėmis daržovėmis ir visomis kruopomis: grikiais, perlinėmis kruopomis, ryžiais. Nors cukraus reikėtų vengti, gydymo metu, kai krenta svoris, galima suvalgyti ir saldumyną, siekiant palaikyti energiją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.