Klausos sutrikimai gali paveikti bet kurio amžiaus žmones, nors dažniausiai siejami su senatve. Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje, gausioje triukšmo ir įvairių veiksnių, klausos pablogėjimas tampa vis aktualesne problema. Tikslus diagnozavimas ir laiku taikomas gydymas yra itin svarbūs siekiant išsaugoti klausą ir užtikrinti gerą gyvenimo kokybę.
„Klausos nusilpimas – tai garso suvokimo funkcijos sutrikimas bent trijuose garso dažniuose virš 30 dB. Paprastai sakant, tai yra klausos nervo susilpnėjimas ir sumažėjęs jautrumas garsui. Remiantis statistiniais duomenimis, bent 25 proc. asmenų virš 65 m. turi didesnį ar mažesnį klausos pažeidimą, tačiau nuo ūmios ausų patologijos bei pakenkimo klausai taip pat nėra apsaugoti ir jaunesnio amžiaus žmonės“, – teigia otorinolaringologas Airidas Brazlauskas.
Klausos sutrikimai yra skirstomi į du pagrindinius tipus: kondukcinį klausos sutrikimą, kai patologija atsiranda garso perdavimo sistemoje (išorinėje ar vidurinėje ausyje), ir neurosensorinį prikurtimą, reiškiantį pažeistą klausos nervą arba garsą suvokiančius centrus galvos smegenyse.
Kaip atpažinti silpnėjančią klausą?
Dalis pacientų aiškiai pajunta ūmiai atsiradusį prikurtimą ar užgulusią ausį. Vis dėlto, esant lėtiniam, stabiliam klausos blogėjimui, jį pastebėti gali būti sudėtinga, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į subtilesnes detales.
„Esant klausos nusilpimui, žmonėms tampa sunku suprasti kalbą, pašnekovų dažniau prašoma pakartoti, tai ką sakė, tampa sunkiau orientuotis triukšmingoje aplinkoje, norisi pasigarsinti televizorių ar telefoną, sutelkiama daugiau dėmesio į pokalbį, todėl greičiau pavargstama“, – pasakoja gydytojas otorinolaringologas.
Ilgainiui šie simptomai pradeda sekinti pacientą, sukeldami galvos skausmus ir nuovargį dėl nuolatinės įtampos, bandant suprasti kalbą. Neretai dėl šių priežasčių dalis pacientų tampa irzlūs ir pradeda vengti socialinių situacijų.
Kas lemia klausos prastėjimą?
Pasak A. Brazlausko, klausos prastėjimą gali lemti daugybė veiksnių.
Tarp jų – akustinės traumos, atsirandančios dėl per didelio triukšmo poveikio, ir galvos traumos, pavyzdžiui, smilkinkaulio lūžiai, pažeidžiantys ausies labirintą. Reikšmės turi ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligos: kadangi ausies labirintą maitina vienintelė arterija, kraujospūdžio svyravimai ar kraujotakos sutrikimai gali pakenkti klausos nervui. Taip pat pavojų kelia ototoksiniai vaistai, tokie kaip aminoglikozidai, kilpiniai diuretikai ar kai kurie chemoterapijoje naudojami preparatai, kurių šalutinis poveikis yra klausos pažeidimas. Negalima pamiršti ir klausos nervo neurinomų – gerybinių navikų, bei senatvinio prikurtimo, kuris išsivysto su amžiumi ir paprastai būna simetriškas abiejose ausyse, kai atmetamos kitos priežastys. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į ūmų neurosensorinį prikurtimą – staigų, per 24–72 valandas atsirandantį klausos pablogėjimą, dažnai lydimą ūžesio ar galvos svaigimo, kai staiga viena ausimi pradedama girdėti prasčiau arba visai negirdima.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad visi pacientai, kuriems pasireiškia progresuojantis vienpusis klausos pakenkimas, turėtų būti nuodugniai ištirti.
Kaip diagnozuojamas klausos nusilpimas?
Kiekvieną klausos pažeidimą itin svarbu tinkamai diagnozuoti, nes tik teisingai nustačius jo priežastį, galima taikyti specifinį etiologinį (priežastinį) gydymą.
„Pagrindinis tyrimas, kuris parodo, ar tai neurosensorinis prikurtimas – t.y. pakenkimas garsą suvokiančiai sistemai, ar kondukcinis – pakenkimas garsą pravedančiai sistemai, bei koks to pakenkimo lygis, yra audiometrija“, – pažymi A. Brazlauskas.
Be to, diferencinei diagnostikai gali būti naudojama impedansometrija – vidurinės ausies akustinio pralaidumo ir spaudimo būgninėje ertmėje tyrimas. Kai pasireiškia vienpusis klausos pakenkimas ar ūžesys, diagnozė patikslinama taikant radiologinius tyrimus – galvos magnetinį rezonansą (MRT) ar kompiuterinę tomografiją (KT). Žinoma, klausos susilpnėjimo gydymas priklauso ir nuo jį sukėlusios priežasties, ir nuo pobūdžio.
„Ūmus, 12–72 val. trunkantis neurosensorinis prikurtimas, kai klausos pažeidimas yra virš 30 dB, yra gydomas stacionariniu būdu, taikant hormoninį priešuždegiminį gydymą. Kalbant apie lėtinį, stabilų klausos pakenkimą, vienintelis efektyvus gydymas yra klausos reabilitacija, pritaikant reikalingą klausos aparatą“, – atkreipia dėmesį gydytojas otorinolaringologas.
Kaip išvengti klausos pažeidimų?
Jauno amžiaus žmonėms, nesusiduriantiems su kitomis ligomis, dėl klausos nerimauti nereikėtų – paprastai pakanka profilaktinio klausos patikrinimo dėl darbo, atliekamo bent kartą per dvejus metus. Tačiau pravartu atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus artimuosius, kurių klausa prastėja palaipsniui, nes jiems patiems pastebėti šį procesą gali būti sudėtinga.
„Kaip minėjau, ypač svarbu nustatyti klausos pablogėjimą ir laiku taikyti reabilitacines priemones, nes ilgainiui, dėl prastos klausos, nukenčia socialinis gyvenimas, emocinė sveikata ir aktyvėja smegenų degeneracija. Todėl vyresniems nei 65 m. pacientams naudinga tikrinti klausą kasmet“, – akcentuoja gydytojas.
Norint išvengti klausos problemų ateityje, taip pat svarbu saugoti ausis nuo triukšmo – vengti triukšmingų vietų, o jei to padaryti neįmanoma, stengtis jose būti kuo trumpiau.
„Darbas triukšmingoje aplinkoje turi būti atliekamas su ausis saugančiomis priemonėmis – ausinėmis ar ausų kištukais. Be to, atsižvelgiant į šių dienų aktualijas ir plačiai paplitusį ausinukų naudojimą, reikėtų atkreipti dėmesį į garso stiprumą – jis neturėtų viršyti 85 dB“, – pastebi gydytojas otorinolaringologas A. Brazlauskas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.