Aukštas kraujospūdis, arba arterinė hipertenzija, sparčiai plinta visame pasaulyje ir tampa viena didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad sergančiųjų skaičius smarkiai išaugs: nuo 972 milijonų 2000 metais iki 1,56 milijardo 2025 metais. Ši liga ne veltui vadinama tyliuoju žudiku, nes daugelis žmonių net nežino, kad jiems gresia pavojus, o net ir diagnozavus, gydymas dažnai būna nepakankamai efektyvus.
Kodėl aukštas kraujospūdis yra pavojingas?
Lietuvos hipertenzijos draugijos prezidentas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas prof. Marius Miglinas pabrėžia, kad aukštas kraujospūdis nuolat žaloja daugelį organų. Tai dramatiškai padidina sunkių, neretai mirtinų ligų riziką: insulto rizika išauga keturis kartus, o miokardo infarkto (širdies priepuolio) ir inkstų nepakankamumo rizika – du kartus. Šios ligos ne tik yra invalidizuojančios, bet ir siejamos su dideliu mirtingumu. Tinkama padidėjusio kraujospūdžio kontrolė yra gyvybiškai svarbi, siekiant išvengti sunkių komplikacijų ar net mirties.
Svarbu žinoti: simptomai ir diagnostika
Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro II kardiologijos skyriaus gydytoja kardiologė doc. Jolita Badarienė primena, kad reguliarus kraujospūdžio matavimas yra būtinas, net jei jaučiatės gerai. „Nors ir jaučiatės gerai, reikėtų pasimatuoti arterinį kraujo spaudimą. Ne visada žmogus jaučia, kad jo arterinis kraujo spaudimas yra padidėjęs. Daliai pacientų padidėjęs arterinis kraujo spaudimas gali nesukelti jokių simptomų. Svarbu žinoti, kad normalus arterinis kraujo spaudimas turi būti bent jau mažesnis nei 140/90 mmHg“, – teigia specialistė.
Jei kraujospūdis kelis kartus išmatuotas didesnis nei 140/90 mmHg, nedelsdami kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Jis nustatys tikslią diagnozę ir rekomenduos tinkamiausią gydymą.
5 pagrindinės klaidos, griaunančios sveikatą
Medikai išskiria penkias esmines klaidas, kurias daro patys žmonės ir kurios lemia netinkamą aukšto kraujospūdžio kontrolę:
- Netinkamas gyvenimo būdas: Fizinis neveiklumas, druskos perteklius maiste, perdirbtas ir riebus maistas, alkoholiniai gėrimai ir rūkymas. Gyvensena ir mityba turi itin didelės reikšmės koreguojant hipertenziją.
- Gydymo neįvertinimas: Dalis pacientų klaidingai mano, kad hipertenzija yra liga, kurią galima visiškai išgydyti.
- Savarankiškas medikamentų nutraukimas ar dozių mažinimas: Pacientai nebevartoja vaistų arba sumažina jų dozes, kai kraujospūdis sumažėja. Tai didelė klaida, nes vaistai aukštam kraujospūdžiui kontroliuoti turi būti vartojami nuolatos. Dozes koreguoti gali tik gydytojas, įvertinęs individualius sveikatos rodiklius.
- Ignoravimas: Gydytojai iliustruoja aukšto kraujospūdžio ir jo netinkamos kontrolės mastą „pusių taisykle“: hipertenzija diagnozuota tik pusei aukštą kraujospūdį turinčių pacientų, tik pusė iš jų gydomi, ir tik pusė gydomų pacientų gydomi tinkamai. Tai rodo didžiulį visuomenės abejingumą šiai ligai.
- Konsultacijų vengimas: Pandemijos laikotarpiu keitėsi konsultacijų pobūdis, pacientai bijojo vykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, dėl to sutriko lėtinių ligų gydymas ir kontrolė. Svarbu prisitaikyti prie naujų konsultavimo sąlygų ir tęsti gydymą.
Kaip išvengti tragedijos?
Kiekvienas žmogus turi suprasti, kad pats gali turėti įtakos gydant aukšto kraujospūdžio ligą. Svarbiausia – atsakingai keisti savo gyvenseną: daugiau judėti, rinktis sveiką mitybą, mažinti druskos ir riebaus maisto vartojimą, atsisakyti alkoholio bei rūkymo. Be to, būtina reguliariai lankytis pas gydytoją, tiksliai laikytis jo nurodymų ir niekada savarankiškai nekeisti paskirtų medikamentų dozių. Pasaulinės arterinės hipertenzijos dienos minėjimas yra priminimas visiems – neignoruokite savo kraujospūdžio!
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.