Užklupus peršalimui ar kosuliui, daugelis pirmiausia ieško pagalbos liaudies medicinos lobynuose. Tačiau vaistininkai perspėja – savigyda, ypač uždelsus kreiptis į specialistus, gali būti ne tik neveiksminga, bet ir pavojinga. Liga gali būti užleidžiama, o tinkamas gydymas turi būti pradėtas laiku.
Auksinė taisyklė paprasta: jei liga, iš pirmo žvilgsnio, neatrodo sunki, tris dienas galima gydytis savarankiškai. Tačiau jei sveikata per šį laiką nepagerėjo, būtina kreiptis patarimo į gydytoją ar vaistininką. Tai padės išvengti galimų komplikacijų ir pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą.
Populiarios, bet pavojingos liaudiškos priemonės
Lietuviai nevengia kliautis liaudies medicina, tačiau kai kurios priemonės gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė atkreipia dėmesį į gerklės skalavimą druskos tirpalu. Anot jos, netinkamos koncentracijos skystis gali išsausinti ir dar labiau sudirginti gerklę, todėl šios priemonės vartoti nerekomenduojama.
Dar viena klaidinga praktika – česnako kišimas į nosį. Taip galima pažeisti nosies gleivinę, o tai reiškia, kad netenkama vienos iš svarbiausių organizmo apsaugos priemonių. Pažeista gleivinė padidina riziką, kad į organizmą pateks įvairūs virusai ir bakterijos, o normalios nosies gleivinės funkcijos atstatymas gali būti ilgas ir sudėtingas procesas. Vietoje česnako kur kas protingiau būtų naudoti tinkamai parinktus nosies lašus ar purškalus.
Vaistininkė V. Bečelytė taip pat įspėja apie kaitintą druską: „Yra tekę girdėti apie atvejus, kai žmogus sau pakenkia su kaitinta druska. Kažkur sklando patarimas, kad peršalus reikia pakaitinti druską keptuvėje, supilti į maišelį ir pridėti prie nosies. Gyventojai perlenkia lazdą, paskui tenka gydyti nudegimus“, – įspėja vaistininkė.
Kada liaudies medicina tampa pavojinga?
„BENU“ vaistininkė Inga Norkienė pabrėžia, kad liaudies medicina neturėtų būti vienintelė priemonė kovojant su ligomis. Nors pienas su medumi, žolelių arbatos ar kompresai gali palengvinti simptomus pirmosiomis ligos dienomis, svarbu rimtai vertinti savo būklę.
„Liaudies medicina galima kliautis, tačiau tai neturėtų būti vienintelė priemonė. Jei per kelias dienas būklė nepagerėja, o ligos simptomai tampa ūmūs, nevaldomi, staiga pakyla temperatūra, savigydą derėtų pamiršti“, – įspėja I. Norkienė.
Uždelsta ligos pradžia gali lemti komplikacijas, dėl kurių prireiks daug stipresnių vaistų. Pavyzdžiui, neįvertinus užsitęsusio kosulio, liga gali komplikuotis į bronchitą, kurio gydymui dažnai prireikia antibiotikų. O antibiotikų terapijos šalutinė pasekmė – išbalansuota žarnyno mikrobiota, silpninanti imunitetą ir didinanti pavojų susirgti ateityje. Taip užsisuka užburtas ratas, ir žmogus nuolat serga.
Imuniteto stiprinimas ir ligų prevencija
Geriau nesirgti išvis. Norint to pasiekti, svarbu pasirūpinti imunitetu ir užtikrinti, kad organizmui pakaktų būtinų maisto medžiagų bei vitaminų. I. Norkienė teigia, kad vitamino D trūkumas yra epideminis ir jo stygiaus lygis gali būti nustatytas tik kraujo tyrimu. Taip pat patartina pasirūpinti vitamino C atsargomis, kurio pasisavinimą pagerina augaliniai komponentai – flavonoidai.
„Esant didelei infekcijų rizikai arba pasireiškus pirmiems peršalimo simptomams, labai prasminga naudoti cinką. Tai gali būti ir čiulpiamų tablečių, ir miltelių forma. Sulaukiame ne tik sisteminio, bet ir vietinio antiseptinio poveikio gerklėje ir ryklėje“, – paaiškina I. Norkienė.
Gerklė ir nosis yra vartai, pro kuriuos infekcijos patenka į organizmą, todėl svarbi tinkama jų apsauga. V. Bečelytė rekomenduoja naudoti įvairius purškalus, kurie drėkina nosies gleivinę ir sukuria apsauginę plėvelę, neleidžiančią virusams prikibti. Gerklės apsaugai profilaktiškai tinka purškalai ir čiulpiamos tabletės su medetkomis, šaltalankiais, avietėmis ar kitomis tradicinėmis arbatomis.
Nepamirškite ir paprastų nemedikamentinių priemonių: dažnas rankų plovimas, patalpų vėdinimas, o esant padidintai užsikrėtimo rizikai – veido kaukės nešiojimas. Veiksmingiausia priemonė nuo gripo, pasak specialistų, yra skiepai.
Namų vaistinėlė ir vaistininko konsultacijos svarba
Priemonių nuo peršalimo patartina turėti iš anksto, o ne ieškoti jau pajutus simptomus. V. Bečelytė pataria atsižvelgti į ankstesnių metų patirtį ir apsirūpinti būtiniausiais vaistais. Termometras, temperatūrą ir skausmą mažinantys vaistai, nosies purškalas, maisto papildai imunitetui stiprinti – priemonės, kurios namų vaistinėlėje turėtų būti nepriklausomai nuo metų laiko. Ypač svarbu tai šeimoms, auginančioms mažus vaikus, kurie gali sirgti dažniau.
„Bazinės priemonės namų vaistinėlėje ypač svarbios šeimoms, kurios augina mažus vaikus. Normalu, kad jie gali sirgti kartą per mėnesį. Dirbu visą parą budinčioje vaistinėje, matau, kiek streso sukelia situacijos, kai į vaistinę lėkti tenka naktį, švenčių dienomis, važiuoti iš rajonų, mažesnių miestų“, – pasakoja I. Norkienė.
V. Bečelytė primena, kad peršalimo priemonės – ne saldainiai, ir svarbu pasidomėti, ar jos nesąveikaus su kitais vartojamais vaistais. Medikamentų deriniai gali ne tik silpninti, bet ir stiprinti vienas kito poveikį, sukeldami šalutinių reakcijų ar net žalą. Pavyzdžiui, aspirino vartojimas su ibuprofenu gali padidinti nukraujavimo tikimybę.
Vaistininkai visada pasidomi, kokius kitus preparatus vartoja klientas, ir pasiūlo alternatyvą, jei vaistas netinka. Nors vyresni žmonės labiau linkę konsultuotis, jaunesnės kartos lankytojai dažnai jaučiasi pakankamai informuoti iš interneto. Tačiau, kaip pastebi V. Bečelytė, svarbu nepamiršti, kad vienu metu vartojant skirtingus preparatus nuo peršalimo, galima viršyti paracetamolio dozę, o tai gali būti pavojinga sveikatai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.