Artimiausiomis dienomis Lietuvą pasieks net kelios magnetinės audros, kurios gali paveikti jautresnių žmonių savijautą. Specialistai perspėja, kad šuorai numatomi jau netrukus, todėl svarbu žinoti, kada laukti didžiausio aktyvumo ir kaip apsaugoti savo sveikatą.
Magnetinių audrų tvarkaraštis: kada laukti stipriausio smūgio?
Ketvirtadienį didžiąją dienos dalį bus ramu. Tačiau vakare situacija pasikeis: nuo 21 valandos magnetinio lauko stiprumas pasieks 5 balus, o tai jau laikoma silpna magnetine audra. Nors šis aktyvumas išsilaikys tik porą valandų, penktadienio naktį, maždaug 3 valandą, audra ir vėl driokstelės virš Lietuvos.
Vėliau geomagnetinis aktyvumas pamažu ims kristi ir pavojingos ribos penktadienį daugiau neperžengs. Visgi šeštadienis nusimato išties įspūdingas: prognozuojama, jog 5 balų magnetinė audra tądien siautės nuo 3 valandos nakties iki pat vidurnakčio. Tad planuokite savo veiklas atitinkamai, atsižvelgdami į galimą poveikį.
Kaip magnetinės audros veikia sveikatą?
Svarbu prisiminti, kad 5 balai jau laikomi riba, kai poveikį gali pajusti jautresni asmenys, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus ar sergantys lėtinėmis ligomis.
Kaip anksčiau yra minėjęs gydytojas dr. Julius Kalibatas, „geomagnetinės audros veikia žmogaus organizmą, juk jis sudarytas iš milijonų ląstelių, atomų, mikrodalelių, metalų, kurie mažiau ar daugiau reaguoja į šį geomagnetinį lauką. Be abejo, ne visi tai jaučia, tačiau jautresni žmonės, ypač vyresnio amžiaus ir turintys lėtinių ligų, junta, kad simptomai paaštrėjo.“
Skubios pagalbos ir priėmimo skyriuose dirbantys medikai pastebi, kad šiuo laikotarpiu išties juntamas padidėjęs besikreipiančiųjų skaičius. Dažniausiai kreipiasi sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, kadangi atsiranda širdies permušimai, juntamas bendras silpnumas, kraujospūdžio pokyčiai, paūmėja galvos skausmai, sutrinka miegas ir kita.
Patarimai, kaip palengvinti magnetinių audrų poveikį
Esant padidėjusiam magnetiniam aktyvumui, patariama:
- nebūti ilgai lauke,
- vengti tiesioginių saulės spindulių,
- sumažinti fizinį krūvį – geriau šias dienas likti namuose.
Labai svarbus ir psichologinis nusiteikimas, nes kai kurie vyresni žmonės ima panikuoti, o to daryti nereikia.
„Jei žmogus įsibaimina ir laukia, kad kažkas bloga nutiks jo sveikatai, tai psichogeniškai galima įsivaryti ligos simptomus. Baimės metu išsiskiria streso hormonai, į tai reaguoja antinksčiai, kinta hormonų pusiausvyra organizme, tokiu būdu paūmėja lėtinės ligos simptomai“, – kalbėjo dr. J.Kalibatas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.