Po mokamos konsultacijos – į eilę iš naujo: kodėl nauja tvarka piktina pacientus?
Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje įsigaliojusi nauja tvarka sukėlė tikrą sumaištį ir pasipiktinimo bangą. Nuo šiol paciento teisė gauti valstybės kompensuojamą receptą ar siuntimą pas kitą specialistą priklauso ne nuo gydytojo kvalifikacijos, o nuo to, ar gydymo įstaiga yra sudariusi sutartį su Valstybine ligonių kasa (VLK). Jei asmuo nusprendžia nelaukti kelis mėnesius eilėje ir susimoka už konsultaciją privačioje klinikoje, neturinčioje sutarties su VLK, jis išeina tik su diagnoze. Norėdamas gauti nemokamus tyrimus ar kompensuojamus vaistus, toks pacientas privalo vėl registruotis į bendrą eilę valstybinėje įstaigoje. Tai sukuria dirbtines kliūtis ir verčia žmones du kartus lankytis pas tos pačios srities specialistus.
Medikų bendruomenė tokį sprendimą vertina itin kritiškai, vadindama jį pacientų diskriminacija. Gydytojai pabrėžia, kad jų licencija yra universali ir suteikia teisę gydyti bei skirti receptus nepriklausomai nuo darbo vietos. Tačiau dabar sistema dirbtinai skiria medikus į tuos, kurių sprendimai „valstybei tinka“, ir tuos, kurių siuntimai negalioja. Tai ypač skaudžiai paliečia žmones, sergančius lėtinėmis ligomis, kuriems reikia skubios pagalbos ar specifinių vaistų. Užuot taupius valstybės lėšas, naujoji tvarka jas eikvoja, nes priverčia valstybines poliklinikas atlikti tas pačias procedūras antrą kartą.
Sveikatos apsaugos ministerija šiuos pokyčius argumentuoja siekiu užtikrinti skaidrumą ir geriau kontroliuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas. Teigiama, kad tokia tvarka padeda išvengti piktnaudžiavimo atvejų, kai privačios įstaigos savo pacientus „nukreipia“ brangiems tyrimams į valstybės apmokamas vietas, neprisiimdamos atsakomybės už visą gydymo procesą. Taip pat remiamasi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) rekomendacijomis dėl skaidresnio lėšų paskirstymo. Visgi pacientų teisių gynėjai atkerta, kad žmogus, mokantis mokesčius „Sodrai“, turi teisę į kompensaciją nepriklausomai nuo to, kokį licencijuotą gydytoją pasirinko pirminei konsultacijai.
Sistema tampa vis sudėtingesnė paprastam vartotojui, kuris dažnai apie šiuos pokyčius sužino tik gydytojo kabinete. Daugeliui kyla klausimas: už ką mes mokame mokesčius, jei valstybė nepripažįsta licencijuoto specialisto išvados vien todėl, kad klinika neturi sutarties su VLK? Tai ypač aktualu didmiesčiuose, kur privatus sektorius sudaro didelę dalį medicinos paslaugų rinkos. Rezultatas – dar labiau išsipūtusios eilės valstybinėse įstaigose, nes į jas grįžta „diagnozę jau turintys“ pacientai tik popieriniams siuntimams gauti. Tai paradoksalu, nes ministerija viešai deklaruoja eilių mažinimą kaip prioritetą.
Galiausiai ši situacija dar labiau pagilina prarają tarp valstybinės ir privačios medicinos. Užuot integravus abu sektorius į vieningą, pacientui patogią sistemą, kuriamas priešpriešos modelis. Tikėtina, kad artimiausiu metu matysime teisinius ginčus ar net skundus tarptautinėms institucijoms dėl paciento pasirinkimo laisvės ribojimo. Kol kas pacientams belieka vienas patarimas: prieš einant į mokamą konsultaciją, visada pasiteiraukite, ar įstaiga turi sutartį su teritorine ligonių kasa. Priešingu atveju jūsų kelias pasveikimo link gali tapti dvigubai ilgesnis ir brangesnis.
Redaktorius, atsakingas už turinio kokybę, aiškumą ir sklandų pateikimą. Jis rūpinasi, kad straipsniai būtų informatyvūs, tikslūs ir atitiktų aukščiausius kalbos bei redagavimo standartus.