Deja, neįvardyta 52 metų moteris pralaimėjo kovą prieš onkologinę ligą. Pacientė tris savaites jautė pilvo skausmus, o jos akių baltymai pagelto, kaip aprašyta gydytojų 2022 m. gruodį paskelbtoje ataskaitoje. Moteris taip pat skundėsi prasta savijauta, be aiškios priežasties neteko svorio, prarado apetitą ir jautėsi pavargusi labiau nei įprastai.
Kodėl pagelsta akys ir kas slepiasi už šio simptomo?
Eilė tyrimų atskleidė, kad moteris sirgo skrandžio vėžiu, tiksliau skrandžio adenokarcinoma. Navikas taip išaugo, kad suspaudė vamzdelį, kuriuo virškinimo sultys teka tarp skrandžio ir plonosios žarnos. Dėl užsikimšimo ėmė kauptis gelsva medžiaga, vadinama bilirubinu. Tai lėmė, kad moters akys tapo geltonos.
Tiesa, šį simptomą sukelti taip pat gali tulžies akmenys ir kasos uždegimas, tad pakitusi akių spalva nebūtinai reiškia onkologinę ligą. Gydytojai ataskaitoje nurodė, kad geltonos akys yra „retas“ pirmasis skrandžio vėžio simptomas. JAV Nacionalinis vėžio institutas teigia, kad akių ir odos pageltimas gali būti pažengusio skrandžio vėžio požymis.
Kiti būdingesni skrandžio vėžio simptomai
Nors akių pageltimas gali būti įspėjamasis ženklas, šiai ligai daug būdingesni kiti simptomai: kraujas išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas, vėmimas ir rijimo sutrikimai. Pilvo pūtimas po valgio, rėmuo ir apetito praradimas – tai tradiciniai pirmieji skrandžio vėžio požymiai.
Statistika ir ligos eiga
JAV skrandžio vėžys sudaro apie 1,5 proc. visų naujų onkologinių ligų atvejų kasmet, vidutinis naujų ligonių amžius – 68 metai. Vyrai skrandžio vėžiu serga dažniau nei moterys.
Aprašytu atveju moters gydymo galimybės buvo ribotos. Gydymo sėkmė ir skrandžio vėžiu sergančio žmogaus gyvenimo trukmė priklauso nuo vėžio išplitimo ir bendros asmens sveikatos. Pacientė turėjo kitų sveikatos sutrikimų – aukštą kraujospūdį ir sirgo 2 tipo diabetu.
Gydytojai galėjo tik atlikti operaciją, kuria siekta palengvinti ligos simptomus, tačiau ne išgydyti onkologinį susirgimą. Vėžys jau buvo išplitęs į jos žarnyną, todėl jo nebuvo galima pašalinti chirurginiu būdu. Moteris po operacijos buvo išleista namo, tačiau atsisakė tolesnio gydymo chemoterapija ir po dviejų mėnesių mirė, teigiama atvejo aprašyme.
Skrandžio vėžio situacija Lietuvoje ir prevencija
Nacionalinio vėžio instituto gydytojas chirurgas Audrius Dulskas anksčiau yra pasakojęs, kad skrandžio vėžys Lietuvoje dažnai nustatomas tuomet, kai liga jau būna pažengusi. Šia liga dauguma atvejų serga 50–75 m. žmonės, pacientai neretai delsia kreiptis į medikus. Gyventojai raginami nelaukti – pajutus pirmuosius ligos požymius, reikėtų pasitarti su gydytoju.
„Prie ligos išsivystymo prisideda ir sėslesnis gyvenimo būdas, nesveika mityba, daug raudonos mėsos racione, rūkymas, alkoholio vartojimas. Specifinis šio vėžio sukėlėjas – Helicobacter pylori (H. pylori) bakterija. Prasidėję uždegiminiai procesai būna susiję su ląstelių pakitimais, kurie vėliau virsta vėžiu. Tačiau šiais laikais dažnam žmogui H. pylori infekcija yra pagydoma. Jeigu giminėje buvo virškinamojo trakto uždegiminių ligų ar kas nors yra sirgęs vėžiu, tas asmuo turi didesnę riziką susirgti skrandžio vėžiu. Jam reikėtų tikrintis dažniau“, – patarė A. Dulskas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.