Daugelis lietuvių susiduria su padidėjusiu kraujo spaudimu, kurį medikai dažnai vadina „tyliuoju žudiku“. Ši būklė ilgą laiką gali nesukelti jokių pastebimų simptomų, todėl reguliarus kraujo spaudimo matavimas tampa gyvybiškai svarbia prevencine priemone. Pasak vaistininkės Kristinos Staivės, matuoti spaudimą kasdien verta net ir gerai besijaučiant, kadangi tik taip galima laiku užfiksuoti pokyčius ir imtis reikiamų veiksmų.
„Kasdien vaistinėje spaudimą pamatuojame dešimtims žmonių. Aukštas kraujo spaudimas gali nesukelti jokių negalavimų, todėl labai svarbu reguliariai matuoti spaudimą, kad jam padidėjus tai būtų užfiksuota laiku. Visgi jeigu dažnai skauda galvą, jaučiamas tvinkčiojimas, vargina pykinimas, pirmas dalykas, kurį reikėtų padaryti – pasimatuoti spaudimą“, – pataria vaistinės specialistė.
Kraujo spaudimas: ką rodo skaičiai?
Kraujo spaudimo aparate matomi du skaičiai: sistolinis (viršutinis) ir diastolinis (apatinis). Sistolinis rodmuo nurodo kraujagyslių susitraukimą, o diastolinis – širdies darbą. Nors optimalus žmogaus spaudimas priklauso nuo jo amžiaus ir lėtinių ligų, vidutinis optimalus suaugusio žmogaus arterinis kraujo spaudimas yra 120 mm Hg ir 80 mm Hg. Svarbu stebėti ne tik pačius skaičius, bet ir skirtumą tarp viršutinio bei apatinio rodmens.
„Jeigu tolygiai yra padidėję abu rodmenys, tai yra kur kas geriau, negu, tarkim, viršutinis rodmuo padidėjęs, o apatinis – normalus. Tai rodo, kad širdis dirba normaliai, o kraujagyslės intensyviai banguoja ir organizmas jaučia didelį stresą“, – paaiškina K. Staivė.
Kada reikėtų sunerimti? Simptomai ir pirmoji pagalba
Jei jaučiate simptomus, tokius kaip dažnas galvos skausmas, tvinkčiojimas galvoje, pykinimas, nedelsdami pasimatuokite kraujo spaudimą. Jeigu, pavyzdžiui, žmogus ilgai nesimatavo spaudimo ir staiga pamato sistolinį rodmenį, pakilusį iki 150 mm Hg ar daugiau, vaistininkė rekomenduoja kaip pirmąją pagalbą išgerti šiltos melisų ar mėtų arbatos su keliais lašiukais valerijono ir nedelsiant vykti pas gydytoją.
Svarbu žinoti, kad kraujospūdis gali laikinai padidėti dėl įvairių priežasčių: po intensyvaus fizinio krūvio, patiriant stresą, po įtemptos dienos darbe, apsinuodijus ar suvalgius aštresnio, sunkesnio, sūresnio maisto. Norint įsitikinti, ar tai nėra laikina problema, jei kraujo spaudimas dar nesiekia rizikingos ribos, rekomenduojama savaitę laiko kiekvieną rytą matuoti ir sekti rodmenis. Jei jie nemažėja, būtina kreiptis į sveikatos specialistus.
Tikslaus matavimo taisyklės
Norint gauti tikslius kraujo spaudimo duomenis, labai svarbu tinkamai pasiruošti matavimui. Vaistininkė pabrėžia, kad prieš matuojant spaudimą reikia nurimti ir atsipalaiduoti. Rekomenduojama nusivilkti storus rūbus, pasilikti tik su lengva, neveržiančia palaidine, ranką laikyti širdies lygyje, nejudėti ir nekalbėti. Šios paprastos taisyklės padės išvengti iškreiptų rezultatų.
„Jeigu laikėtės visų nurodymų ir pasimatavus spaudimą pamatėte, jog jis padidėjęs, reikėtų nepanikuoti, nusiraminti, nes emocijos spaudimą gali padidinti dar labiau. Siūlyčiau ramiai pasėdėti, pakvėpuoti ir po 10-15 min. pasimatuoti dar kartą. Nusiraminus jis jau gali būti mažesnis“, – pataria specialistė.
Neignoruokite pulso
Matuojant kraujo spaudimą, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į pulsą. Jeigu ryte, ramybės būsenoje, širdies susitraukimų rodmuo padidėjo iki 100-120 dūžių per minutę, tai gali signalizuoti apie ritmo sutrikimą. Tokiu atveju nedelsiant rekomenduojama pasikonsultuoti su sveikatos specialistais, kad būtų nustatyta priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.