Nuo nuolatinio nuovargio, išblyškusios odos iki lūžinėjančių plaukų ir net neįprastų skonio potraukių – geležies trūkumo simptomai dažnai klaidingai priskiriami bendram persidirbimui ar kitų vitaminų stokai. Vaistininkė įspėja, kad šis organizmo signalas yra daug klastingesnis, nei galime įsivaizduoti, ir atskleidžia, kokių klaidų darome, dėl kurių geležis tinkamai neįsisavinama, o imunitetas silpsta.
Geležies trūkumo simptomai ir tiksli diagnostika
Pasak vaistininkės, įtarti geležies trūkumą – sudėtinga, nes simptomai iš esmės nesiskiria nuo bendro nuovargio ar kitų mikroelementų stygiaus. „Negalavimai – tai bendras silpnumas, nuovargis, išblyškusi oda, gali trūkinėti lūpų, akių kampučiai, slinkti, skylinėti, trupėti plaukai. Galbūt, labiau neįprasta tai, kad gali pakisti ir skonio receptoriai, kilti noras ragauti ledo, molio, kreidos,“ – pasakoja specialistė.
Svarbu žinoti, kad trūkumą geriausiai įvertinti padės ne bendri kraujo, o papildomi feritino tyrimai. „Feritinas yra pagrindinis rodiklis, rodantis geležies trūkumą. Jis atskleidžia jos atsargų kiekį organizme. Paprastas geležies tyrimas gali rodyti, kad geležis yra normos ribose, tačiau jeigu trūksta atsargų, sustoja procesai. Organizmas tinkamai neaprūpinamas deguonimi. Todėl feritino tyrimas yra tikslus ir būtinas,“ – pabrėžia vaistininkė L. Mockutė.
Kas trukdo geležies įsisavinimui?
Su maistu gaunama geležis yra dviejų tipų – gyvulinės (hemo) ir augalinės (ne hemo) kilmės. Iš raudonos mėsos, žuvies, vištienos ir kitų gyvulinių produktų gaunama geležis įsisavinama geriau. Priešingai negu augalinės kilmės – jos įsisavinama tik 5-15 procentų.
„Daržovėse ir vaisiuose yra tokios medžiagos kaip taninai, oksalatai, chitinai, kurios trukdo įsisotinti geležiai, todėl valgant augalinės kilmės produktus, reikia turėti tai omenyje. Ir nors špinatai ar grikiai turi daug geležies, dėl minėtų polifenolių, organizmas jos visiškai nepasisavina,“ – akcentuoja specialistė.
Kada reikia sunerimti: mažakraujystės rizika
Kol geležies trūkumas nėra didelis, pasak vaistininkės, jį galima koreguoti maistu ar papildais. Tačiau jeigu feritino rodiklis nesiekia 40-imties, tokiu atveju reikėtų sunerimti, nes jau galima įtarti mažakraujystę: „Ji nustatoma vertinant ne tik feritino rodiklį, bet ir hemoglobiną, kuris parodo geležies kiekį cirkuliuojančiame kraujyje, jeigu jo koncentracija būna mažiau negu norma 120-130 g/l.“
Efektyvus geležies papildų vartojimas ir dažniausios klaidos
Esant didesniam geležies poreikiui, vien maisto produktų neužteks. Rekomenduojama gerti dvivalenčius geležies papildus, kuriuos organizmas įsisavina geriau. „Net ir papildų vartojimo atveju, įsisavinimas siekia tik 30 procentų. Likusi dalis lieka mūsų žarnyne, o tai sukelia nemalonius pojūčius, kaip pykinimą, vidurių užkietėjimą, skrandžio ar pilvo pūtimo skausmus,“ – vardina specialistė.
Dažna klaida ta, jog stengiantis, kad geležies organizmas įsisavintų daugiau, jos geriama didesnėmis dozėmis. Tuomet žarnyne jos taip pat lieka daugiau, o šalutiniai poveikiai stiprėja. Todėl dozę rekomenduojama didinti palaipsniui, stebint poveikį organizmui.
„Nors aprašyme siūloma dienos normos kapsules išdalinti per visą dieną, tačiau geriausia jas būtų sugerti vienu metu. Kadangi išgėrus pirmąją, organizmas išskiria medžiagas, kurios trukdo įsisavinti sekančią tabletę. Su geležimi dar rekomenduojama vartoti ir vitaminą C, kuris net kelis kartus pagerina jos įsisavinimą,“ – rekomenduoja vaistininkė.
Mitybos taisyklės ir geležį blokuojantys produktai
Nors šiandien jau yra papildų, kurie mažiau sąveikauja su maistu, tam, kad organizme geležies atsargos kauptųsi teisingai, svarbu laikytis ir kelių mitybos taisyklių.
„Vartojant maisto papildus reikėtų atkreipti dėmesį, kad jie netinka su kai kuriais maisto produktais. Kiaušiniai, pieno produktai, raudonas vynas, juoda, žalia arbatos ir kava jungiasi prie tų pačių receptorių kaip ir geležis. Todėl jie trukdo geležies įsisavinimui. Jeigu be rytinės kavos neapsieinama, tokiu atveju papildus rekomenduojama išgerti ne ryte kaip rekomenduojama, o per pietus. Ir bent keletą valandų nevartoti minėtų produktų,“ – patarimais dalinasi vaistininkė L. Mockutė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.