Lietuvoje, siekiant pagerinti gyventojų sveikatą ir sumažinti sergamumą pavojingomis ligomis, aktyviai vykdomos penkios ligų prevencijos programos. Finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), jos suteikia galimybę nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Šios programos yra esminė priemonė kovojant su vienomis dažniausių mirties priežasčių šalyje.
Dalyvavimo tendencijos ir kodėl to nepakanka
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys rodo, kad vis daugiau gyventojų naudojasi prevencinėmis programomis. Praėjusiais metais jose dalyvavo per 907 tūkst. žmonių – tai net 25 tūkst. daugiau nei ikipandeminiu laikotarpiu ir 30 tūkst. daugiau nei 2021 metais. Tai džiuginanti tendencija, tačiau specialistai pabrėžia, kad šių programų efektyvumas vis dar neatitinka lūkesčių.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos vadovė Dalia Miniauskienė kviečia aktyviau dalyvauti ir pabrėžia: „Vis dėlto tenka pripažinti, kad kol kas profilaktinės programos Lietuvoje dar nepasiekia laukiamo efektyvumo. Pavyzdžiui, dėl gimdos kaklelio ir prostatos vėžio prevenciškai pasitikrina tik kas penktas tikslinei grupei priskirtas asmuo, dėl krūties ir storosios žarnos vėžio – kas ketvirtas. Aktyviau tikrinamasi tik dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Šia programa pasinaudoja beveik kas antras tikslinio amžiaus šalies gyventojas. Todėl norime paraginti žmones labiau rūpintis savo sveikata ir periodiškai kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis paskirs atlikti prevencijos programose numatytus ir iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų apmokamus tyrimus.“
Kodėl vengiame tikrintis? Mitai ir realybė
Nepakankamas gyventojų aktyvumas prevencinėse programose lemia, kad Lietuvoje vis dar nepavyksta reikšmingai sumažinti sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Kasmet nustatoma daugiau nei 18 tūkst. naujų vėžinių susirgimų, iš kurių trečdalio būtų galima išvengti ankstyvosios diagnostikos dėka. Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje išlieka vienas didžiausių Europoje.
Ligonių kasų specialistai, bendraudami su gyventojais, išgirsta įvairių priežasčių, kodėl vengiama dalyvauti patikros programose. Dažnai minimas laiko trūkumas, puiki savijauta („jaučiuosi sveikas“), pakvietimo iš šeimos gydytojo nesulaukimas, o kai kurie tiesiog bijo išgirsti nepalankią diagnozę. VLK užsakymu atliekami tyrimai rodo, kad nors 8 iš 10 gyventojų žino apie nemokamas prevencines programas, asmeniškai jomis pasinaudoja tik pusė.
Ankstyvosios diagnostikos gyvybinė svarba
Medikai nuolat pabrėžia, kad ligos simptomai yra pavojaus signalas, tačiau dažnai jų pasirodymas reiškia, jog liga jau yra pažengusi. Tokiu atveju gydymas tampa sudėtingesnis, varginantis ir ne visada sėkmingas. Prevencinės programos suteikia išskirtinę galimybę užkirsti kelią ligai dar prieš atsirandant simptomams, kol savijauta yra gera. Reguliarūs patikrinimai gali padėti nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje, kai ji yra lengviau išgydoma.
Didėjančios investicijos į visuomenės sveikatą
Ligonių kasos kasmet didina PSDF lėšas, skirtas prevencinėms programoms. Šiemet šiam tikslui atseikėta 34,4 mln. eurų, t. y. 3,6 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais. Tai rodo nuolatinį įsipareigojimą gerinti visuomenės sveikatą ir skatinti aktyvesnį gyventojų dalyvavimą prevencijoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.