Pacientas Tomas (vardas pakeistas) susidūrė su netikėta diagnoze – įgimta kairiojo inksto hidronefroze. Tai būklė, kai dėl šlapimtakio ir geldelės jungties susiaurėjimo šlapimas negali tinkamai nutekėti į šlapimo pūslę ir kaupiasi inkste, sukeldamas jo išsiplėtimą. Iš pradžių nejautęs jokių simptomų, ilgainiui Tomą ėmė kankinti šono skausmas ir diegliai. Nepraeinant skausmams, jis nutarė kreiptis į gydymo įstaigą, siekdamas išsiaiškinti negalavimo priežastį.
Hidronefrozės diagnozei patvirtinti Tomui buvo atlikti išsamūs instrumentiniai tyrimai: ultragarsinis šlapimo organų sistemos tyrimas ir ekskrecinė urograma. Pastarojo tyrimo metu, suleidus kontrastinės medžiagos į veną, daromos rentgeno nuotraukos, kurios leidžia stebėti, kaip kontrastas pasišalina per inkstus ir užpildo inksto geldelę bei šlapimtakį, atskleidžiant galimus sutrikimus.
Kas yra hidronefrozė: simptomai, priežastys ir pavojai
„Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad nuo gimimo turiu šlapimtakio jungties susiaurėjimą, todėl inkstas yra ženkliai išsiplėtęs. Buvau nustebintas, iki tol jaučiausi puikiai ir apie hidronefrozę išgirdau pirmą kartą“, – pasakoja Tomas. Gydytojas jam paaiškino, kad šios patologijos vaistais gydyti nėra galimybių, o pats efektyviausias būdas – plastinė rekonstrukcinė laparoskopinė operacija, kurios metu atkuriamas normalus šlapimo nutekėjimas. „Gydytojas urologas nuramino, kad nesant komplikacijų namo galėsiu važiuoti praėjus vos dviem dienoms po operacijos, o fizine veikla užsiimti po dviejų savaičių. Taip ir buvo“, – džiaugiasi pacientas.
Urologas Deimantas Šukys teigia, kad hidronefrozė yra gana dažna patologija, pasitaikanti tiek vyrams, tiek moterims, nepriklausomai nuo amžiaus. Ją gali sukelti įvairios šlapimo išskyrimo sistemos ligos, tokios kaip šlapimtakio užsikimšimas, prostatos padidėjimas, navikiniai ar trauminiai pažeidimai, taip pat nėštumo metu padidėjęs spaudimas ir kt. Labai dažnai hidronefrozė būna įgimta, nulemta aukštos šlapimtakio padėties, susiaurėjimo ar visiško užakimo, raumenų hiperplazijos.
Pacientas ligos iš karto neįtaria, nes kurį laiką šlapimas dar prateka ir jokie simptomai nepasireiškia. Tačiau ilgainiui žmogų pradeda kamuoti šono skausmas, kartais pykinimas ir vėmimas, rečiau – karščiavimas ar net dažnas, skausmingas šlapinimasis. Anot gydytojo, jei pacientas laiku nesikreipia į specialistus, anksčiau ar vėliau prasideda šlapimo takų infekcija, o esant smarkiai sutrikdytam šlapimo nutekėjimui iš inksto, inkstas per kelerius metus žūsta – žmogus netenka šio organo. „Todėl labai svarbu nedelsti ir laiku pradėti gydymą“, – pabrėžia D. Šukys.
Laparoskopija – tausojanti chirurgija inkstų išsaugojimui
Gydytojas urologas D. Šukys paaiškina, kad laparoskopija – tai modernus chirurginis metodas, kai vietoj atviro, kartais net 20 cm ilgio pjūvio pilvo sienoje, operacija atliekama naudojant optinę sistemą ir specialius chirurginius instrumentus. Šios priemonės į pilvo ertmę įvedamos per nedidelius pjūvius, kurių ilgis svyruoja nuo 0,5 iki 2 cm (didesni, iki 5–7 cm pjūviai kartais atliekami organo pašalinimui). Kad operuoti būtų patogiau, pilvo ertmė šalia operuojamo organo išpučiama specialiu balionu arba anglies dvideginio dujomis.
„Laparoskopinės operacijos metu chirurginius instrumentus ir vaizdo sistemą per minėtus pjūvius įvedame į pilvo ertmę ir valdome juos iš išorės, o operuojamo organo vaizdą matome monitoriuje. Vaizdo sistema suteikia galimybę žymiai aiškiau ir tiksliau matyti detales, organų struktūrą, todėl padidėja operacijos tikslumas“, – aiškina D. Šukys.
Nors laparoskopinė operacija trunka šiek tiek ilgiau nei atliekama atviru būdu, jos privalumai pacientui yra gerokai didesni: maži pjūviai sugyja žymiai greičiau, pooperacinis skausmas yra silpnesnis, estetiškai lieka mažiau žymių. Ši tausojanti, minimaliai invazyvi intervencija leidžia pacientui į aktyvų gyvenimą sugrįžti žymiai greičiau.
Be to, RVUL Urologijos skyrius išsiskiria tuo, kad dubens laparoskopinės operacijos, pavyzdžiui, inkstų, šlapimtakių operacijos, kai tik leidžia paciento anatomija, atliekamos ekstraperitoniškai, t. y., ne per pilvaplėvės ertmę. Taip sumažėja pavojus pažeisti žarnyną.
Platus operacijų spektras ir patirtis
Gydytojas urologas D. Šukys džiaugiasi, kad 2022-ieji RVUL Urologijos skyriuje buvo rekordiniai – atlikta net pusantro tūkstančio operacijų, kurių didžioji dalis buvo minimaliai invazyvios: laparoskopinės ar endourologinės. Jis prisimena, kad urologines laparoskopines operacijas Vilniuje prieš dvidešimt metų pradėjo atlikinėti būtent šio skyriaus gydytojai, pradedant nuo tokių nedidelių intervencijų kaip varikocelektomija, inkstų cistos rezekcija, ir pirmieji Vilniuje atliko laparoskopinę nefrektomiją.
„Kol kitose ligoninėse laparoskopija urologijoje kelią skynėsi lėtai, RVUL siūlėme laparoskopines operacijas. Dabar mūsų atliekamų urologinių laparoskopinių operacijų spektras yra labai platus. Pavyzdžiui, atliekame tiek onkologines, tiek rekonstrukcines šlapimo takų operacijas, pieloplastikas, radikalias prostektomijas su išplėstiniu dubens limfmazgių pašalinimu, kai pašalinama prostata ir visi mažojo dubens limfmazgiai, nes juose teoriškai galėtų plisti prostatos vėžys. Taip pat įsodiname šlapimtakius į šlapimo pūslę esant šlapimtakių susiaurėjimui, ar formuojame šlapimo pūslės lopą“, – vardija gydytojas urologas.
Gydytojas D. Šukys ragina pacientus nedelsti – laiku diagnozuota liga ir šiuolaikinė laparoskopinė chirurgija yra efektyvus būdas džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.