Lietuvoje fiksuojamas staigus ir nerimą keliantis skarlatinos atvejų skaičiaus šuolis, ypač lyginant su praėjusiais metais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, sausio mėnesį Klaipėdos apskrityje užfiksuoti net 52 skarlatinos atvejai, iš kurių 21 – pačiame Klaipėdos mieste. Pernai tokiu pat laikotarpiu uostamiestyje nebuvo nė vieno sergančiojo šia liga. Ši statistika signalizuoja apie reikšmingą infekcijos plitimo suaktyvėjimą.
Nerimą keliantys skarlatinos atvejų rodikliai Lietuvoje
Visoje Lietuvoje šių metų pradžioje jau užregistruoti 338 skarlatinos atvejai. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaikams, nes net 315 iš visų užregistruotų atvejų nustatyti 2–8 metų amžiaus vaikų grupėje. Tai rodo, kad būtent šio amžiaus vaikai yra jautriausi šiai infekcijai ir dažniausiai patenka į rizikos grupę.
Sveikatos specialistai teigia, kad tokiam sergamumo augimui didelės įtakos turėjo pasibaigusi pandemija ir su ja susijusių apribojimų atšaukimas. Žmonės vėl ėmė aktyviau bendrauti, nebesilaiko tokios griežtos distancijos, o veido apsaugos kaukės ir kitos asmens apsaugos priemonės tapo retesnės kasdienybėje. Šie pokyčiai sudaro palankias sąlygas oro lašeliu plintančioms ligoms, įskaitant skarlatiną, vėl sparčiai išplisti visuomenėje.
Skarlatina: požymiai, plitimas ir galimos komplikacijos
Skarlatiną sukelia į organizmą patekusios streptokoko bakterijos. Liga pasižymi specifiniais simptomais, kuriuos svarbu atpažinti kuo anksčiau. Jai būdingas staigus karščiavimas, kuris gali siekti iki 39–40 °C, susirgusįjį krečia šaltis. Kiti dažni požymiai – gerklės skausmas, apsunkintas rijimas, pilvo skausmas ir vėmimas. Taip pat padidėja kaklo limfmazgiai ir atsiranda išskirtinis odos bėrimas, kuris vėliau pradeda smulkiai šerpetoti. Bėrimas dažnai būna smulkus, ryškiai raudonas, ypač pastebimas pažastyse, kirkšnyse ir ant kaklo.
Skarlatina perduodama oro lašeliniu būdu, todėl artimas bendravimas su sergančiuoju arba užkrato nešiotoju yra pagrindinis ligos plitimo kelias.
Tai itin aktualu vaikų kolektyvuose, pavyzdžiui, darželiuose ar mokyklose.
Nors daugeliu atvejų nuo skarlatinos pasveikstama per dvi tris savaites, tačiau kai kuriais atvejais gali išsivystyti rimtos ir pavojingos komplikacijos. Tarp jų – limfadenitas (limfmazgių uždegimas), ūmus sinusitas, vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, meningitas, širdies ligos ir organų nepakankamumas. Ankstyva diagnostika ir gydymas yra gyvybiškai svarbūs siekiant išvengti šių sunkių padarinių.
Svarbiausia prevencija ir atsakingas elgesys susirgus
Priešingai nei nuo kai kurių kitų infekcijų, nuo skarlatinos nėra skiepų. Todėl vienintelės veiksmingos priemonės, siekiant sustabdyti ligos plitimą, yra griežtas higienos reikalavimų laikymasis. Sveikatos specialistai primygtinai ragina dažniau plauti rankas, ypač po kosėjimo, čiaudėjimo ar kontakto su sergančiaisiais.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai pateikia aiškias rekomendacijas, kaip elgtis susirgus: „Vaikai, susirgę skarlatina, neturėtų lankyti ugdymo įstaigos. Kada jie galės grįžti į kolektyvą, patars šeimos gydytojas. Rekomenduojama nesinaudoti tais pačiais indais, kuriuos naudoja sergantysis, dažnai vėdinti ir valyti patalpas drėgnu būdu, vengti nebūtinų artimų kontaktų su namuose esančiu sergančiuoju.“ Šios paprastos, bet veiksmingos priemonės padės apsaugoti kitus šeimos narius ir visuomenę nuo tolesnio ligos plitimo. Pajutus pirmuosius simptomus, būtina nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.