Galvos skausmas – viena dažniausių sveikatos problemų, kuri kamuoja ne tik suaugusiuosius (ypač moteris), bet kartais ir vaikus. Jo priežasčių spektras itin platus: nuo paprasčiausio alkio ar dehidratacijos iki sudėtingesnių ligų, tokių kaip augliai ar kraujagyslių spazmai. Neretai tikroji skausmo priežastis taip ir lieka neaiški. Tačiau, pasak vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, norint efektyviai numalšinti skausmą, svarbiausia yra tikslus jo pobūdžio ir kilmės nustatymas.
„Prieš patardama, kokius vaistus vartoti galvos skausmo malšinimui, visada žmogaus paklausiu apie skausmo trukmę, stiprumą, vietą, vartojamus vaistus, galimas skausmo priežastis ir kokie tyrimai atlikti ieškant priežasčių. Atsakymai į šiuos klausimus padeda parinkti vaistus arba surasti teisingą sprendimą, kuris padėtų suretinti ar išvengti galvos skausmo pasikartojimo“, – komentuoja Kristina Šnirpūnienė.
Pirminiai ir antriniai galvos skausmai: ką svarbu žinoti?
Galvos skausmai skirstomi į pirminius ir antrinius. Pirminiams skausmams dažnai nenustatoma konkreti priežastis; jiems priskiriama įtampos sukelti galvos skausmai, migrena, taip pat skausmas, kurį gali provokuoti netikėti faktoriai, tokie kaip alkis, skysčių trūkumas, šaltis ar pervargimas.
Antriniai galvos skausmai, priešingai, atsiranda sergant tam tikromis ligomis. Pavyzdžiui, sinusitui būdinga užsitęsusi sloga su stipriu nosies užgulimu, tirštomis išskyromis ir kaktos srities skausmu. Padidėjęs akispūdis gali sukelti galvos skausmą, plintantį iš akiduobės, o trišakio nervo uždegimui būdingas skausmas, plintantis į galvą iš vienos veido pusės. Svarbu žinoti, kad galvos skausmą gali sukelti ir aukštas kraujospūdis, kurio vienintelis simptomas dažnai būna būtent galvos skausmas.
„Ne kartą yra buvę atvejų, kai į vaistinę kreipiasi žmogus klausdamas, kas padeda nuo galvos skausmo ir ieškodamas analgetikų, o pasimatavęs kraujospūdį labai nustemba sužinojęs, kad kasdienis galvos skausmas buvo vienintelis jau pažengusios hipertenzijos simptomas.
Tokiu atveju reikia koreguoti kraujospūdį. Galvos skausmas taip pat gali būti kai kurių vaistų šalutinis poveikis: nitratų, beta blokerių, galvos kraujagysles plečiančių vaistų. Dėl galimo vaistų šalutinio poveikio galima pasikonsultuoti bet kurioje vaistinėje, o su gydytoju galima aptarti vaisto pakeitimą arba dozės koregavimą“, – sako K. Šnirpūnienė.
Kai skausmo malšinimas virsta priklausomybe: analgetikų pavojai
Nors vaistai nuo galvos skausmo atrodo lengviausias sprendimas, per ilgas ir per dažnas jų vartojimas gali sukelti rimtų problemų. „Žinau atvejį, kai dėl ilgalaikio kasdienio nuskausminamųjų vartojimo išsivystė taip vadinamas analgetikų sukeltas galvos skausmas. Tai tarsi priklausomybė nuo vaistų. Neišgėrus analgetikų nors vieną dieną, atsiranda nerimas, tachikardija, hipertenzija, blogumas, galvos skausmas ypač sustiprėja, o visi nusiskundimai praeina iš karto net nuo silpniausio analgetiko mažos dozės. Ilgalaikis analgetikų vartojimas neretai sukelia virškinimo sutrikimus: refliuksą, skrandžio skausmus, opaligę, prastą virškinimą“, – pažymi vaistininkė.
Tikslią galvos skausmo priežastį galima rasti atidžiai stebint save ir fiksuojant, kas kartojasi prieš atsirandant skausmui. Tuomet belieka stengtis pašalinti skausmą sukeliantį faktorių.
Efektyvūs pagalbos būdai: nuo vaistų iki gyvenimo būdo korekcijos
Galvos skausmui malšinti tinka greito poveikio, vandenyje tirpinami analgetikai, tokie kaip ibuprofenas, nimesulidas, deksketoprofenas. Taip pat veiksmingas paracetamolio ir kodeino derinys, arba tiesiog paracetamolis. Tačiau vaistininkė pabrėžia, kad svarbu neperdozuoti ir informuoti vaistininką apie gretutines ligas bei kitus reguliariai vartojamus vaistus. Jei galvą skauda kasdien, būtina ieškoti priežasčių ir jas šalinti.
„Prieš geriant vaistus, verta išbandyti kitus galvos skausmą malšinančius metodus: ramybė ir miegas, šalti kompresai ant galvos, raminanti arbata, atpalaiduojantys kvėpavimo pratimai, galvos suveržimas rankšluosčiu ar skarele, smilkinių patepimas mentoliu, aromaterapija su rozmarinų, levandos eteriniais aliejais“, – pataria K. Šnirpūnienė.
Be to, svarbus yra ir gyvenimo būdas. Vaistininkė rekomenduoja subalansuoti dienos ir nakties režimą, išmokti susidoroti su stresu, vartoti pakankamai skysčių, reguliariai maitintis ir vengti maisto, kuris gali provokuoti skausmą (pvz., raudono vyno, gazuotų gėrimų, citrusinių vaisių, šokolado).
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Vaistininkė pabrėžia, kad tam tikrais atvejais kreiptis į medikus yra privaloma: „Pas gydytoją visada rekomenduoju kreiptis, jei skausmas atsirado po neseniai patirtos galvos traumos, dėl užsitęsusio pasikartojančio rytinio galvos skausmo, esant papildomiems simptomams, tokiems kaip kalbos sutrikimas, galūnių nejautra, sąmonės trumpalaikiai sutrikimai, dėl galvos skausmo, susijusio su regėjimo sutrikimais“, – teigia K. Šnirpūnienė.
Konsultacija su gydytoju taip pat rekomenduojama, jei galvą skauda vaikui ir problemos nepavyksta išspręsti sureguliavus dienos režimą bei miegą. Vaikams pasikartojančius galvos skausmus gali sukelti suprastėjęs regėjimas, akių įtampa, netaisyklinga sėdėsena ar įtampa kakle.
Galvos skausmas, lydimas svaigimo
Kartais galvos skausmas yra lydimas svaigimo, kuris pasireiškia tarsi karuselėje besisukančiu vaizdu, koordinacijos sutrikimais ar net pykinimu. „Paprastai taip būna dėl galvos ar kaklo kraujagyslių spazmo, dėl ko atsiranda trumpalaikė išemija. Jei toks galvos skausmas su svaigimu yra stiprus patį pirmą kartą, reiktų nedelsiant kreiptis pas gydytoją. Jei problema yra žinoma ir reguliariai pasikartojanti, pavyzdžiui, dėl senatvinio kraujagyslių susiaurėjimo ar užkalkėjimo, reiktų šalia nuskausminamųjų pavartoti ir kraujagysles plečiančių vaistų, taip pat tinka antihistamininiai vaistai nuo galvos svaigimo. Jei tokie vaistai jau vartojami, o simptomai išlieka, reikia tartis su šeimos gydytoju ar neurologu dėl vaistų keitimo, dozės koregavimo ar papildomų tyrimų“, – akcentuoja vaistininkė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.