Pastaraisiais metais vis dažniau pastebima, kad atminties sutrikimai kamuoja ne tik garbaus amžiaus žmones, bet ir jaunąją kartą. Nors senėjimas natūraliai veikia kognityvines funkcijas, šiandieniniai specialistai pabrėžia, jog daugelio atminties problemų galima išvengti. Jie teikia praktiškus patarimus, kaip palaikyti aštrią atmintį iki pat gilios senatvės – nuo knygų skaitymo ir kryžiažodžių sprendimo iki stalo žaidimų ar rankdarbių kūrimo.
Atminties svarba ir veikimo principai
Gydytoja neurologė Jurgita Kutavičė pabrėžia, kad atmintis yra esminė žmogaus funkcija, leidžianti mums mokytis naujų dalykų, efektyviai dorotis su kasdienėmis užduotimis ir planuoti savo veiklą.
„Atmintis kiekvienam gyvam organizmui būtina, kad jis galėtų mokytis, prisitaikyti ir išgyventi. Atmintis svarbi kasdienybėje, profesinėje veikloje, socializacijoje. Ji būtina mokantis, priimant sprendimus, bendraujant. Gebėjimas prisiminti yra glaudžiai susijęs su mąstymu ir emocijomis. Todėl sutrikus atminčiai, savarankiškai gyventi gali būti labai sunku“, – teigia J. Kutavičė.
Neurologės teigimu, už atmintį yra atsakingas hipokampas – galinių smegenų žievės sritis, gebanti integruoti ir sujungti informaciją iš įvairių galvos smegenų sričių. Šis sudėtingas procesas susideda iš trijų pagrindinių funkcijų: informacijos kodavimo, saugojimo ir atkūrimo. „Kodavimu yra vadinamas informacijos patekimas į mūsų atminties sistemą. Saugojimas yra informacijos išlaikymas šioje sistemoje. O atkūrimo metu informacija yra išimama iš saugyklos ir sąmoningai suvokiama“, – aiškina gydytoja.
Atminties tipai ir amžiaus įtaka
Gydytoja išskiria du pagrindinius atminties tipus – darbinę ir ilgalaikę atmintį – kurie veikia kartu ir yra gyvybiškai svarbūs įsisavinant naują informaciją bei įgyjant įgūdžių. Darbinė atmintis atsakinga už mąstymo, interpretavimo, supratimo ir problemų sprendimo procesus. Ji pasižymi fiksuota talpa ir kontroliuoja mokymosi eigą. Ilgalaikė atmintis talpina visas ankstesnes žinias, patirtis ir įvykius.
Kuo geresnė darbinė atmintis, tuo greičiau žmogus apdoroja informaciją.
Moksliniai tyrimai rodo, kad senstant vizualinė darbinė atmintis prastėja – mažėja gebėjimas atsiminti nematomą medžiagą. „Nėra taip, kad jaunesni žmonės yra pajėgesni įsiminti daugiau informacijos nei vyresni, tačiau jaunesnių žmonių atminties atkūrimo funkcija yra geresnė“, – pastebi J. Kutavičė.
Ji cituoja tyrimą, kurio metu skirtingo amžiaus dalyviams buvo duota užduotis įsiminti įvairių spalvų ir dydžių taškus. Nors atminties talpa buvo panaši, vyresni žmonės atsiminė mažiau spalvų. Manoma, kad tai susiję su prastesne atminties atkūrimo funkcija ir prisiminimų kokybe senstant.
Pagrindinės atminties silpnėjimo priežastys
Nors atminties sutrikimais dažniausiai skundžiasi pagyvenę žmonės, panašios problemos vis dažniau kamuoja ir jaunimą. Anot J. Kutavičės, pagrindinės priežastys yra nuolatinis stresas, netinkama mityba ir poilsio trūkumas.
„Miegant formuojasi ilgalaikė atmintis, kuri talpina visas ankstesnes žinias, patirtis ir įvykius. Todėl labai svarbu, kad miegas būtų kokybiškas ir pakankamas. Jeigu trūksta miego, atmintis prastėja“, – pabrėžia neurologė. Ji priduria, kad lėtinis stresas ir nerimas taip pat lėtina smegenų veiklą, skatina hipokampo nykimą. Be to, nesubalansuota mityba, sukelianti vitaminų ir mikroelementų trūkumą, taip pat neigiamai veikia atmintį.
Kaip stiprinti atmintį: mityba ir gyvenimo būdas
Vaistinės vedėja, vaistininkė Laura Kairiūkštienė pritaria, kad atmintį, kaip ir kitas organizmo funkcijas, stipriai veikia subalansuotas darbo ir poilsio režimas. „Miegas turi didžiulę įtaką atminčiai – jo metu trumpalaikiai prisiminimai paverčiami ilgalaikiais“, – sako vaistininkė. Ji taip pat pabrėžia fizinio aktyvumo svarbą, kuris ne tik mažina stresą ir su juo susijusių hormonų lygį, bet ir gerina kraujotaką, aprūpindamas smegenis deguonimi.
Subalansuota mityba yra dar vienas esminis veiksnys. L. Kairiūkštienė pataria mažiau vartoti riebalų ir cukraus, o daugiau – vaisių bei daržovių, taip pat gerti pakankamai vandens. „Atminčiai yra labai svarbūs vitaminai E, B, C, selenas, omega-3 rūgštys. Pastarųjų galima gauti su riebia žuvimi – lašiša, tunu, sardinėmis. O riešutai, ypač graikiniai, yra puikus vitaminų E ir B, antioksidantų ir sveikų riebalų šaltinis. Kaip ir avokadai, kuriuose gausu sveikų riebalų bei vitamino E. Įvairių spalvų daržovės bei vaisiai, ypač tie, kuriuose gausu antioksidantų ir vitamino C, irgi gali pagerinti atmintį“, – detalizuoja vaistininkė.
Smegenų lavinimas ir naujos patirtys
L. Kairiūkštienė teigia, kad atmintį puikiai lavina ir naujų dalykų mokymasis, pavyzdžiui, užsienio kalbos ar naujų žodžių įsiminimas. Veiklos, tokios kaip rankdarbių kūrimas, kryžiažodžių sprendimas, įvairios dėlionės, kortelių žaidimai ir knygų skaitymas, taip pat itin naudingos smegenims.
„Nors žmogaus smegenys kasdieniame gyvenime nuolat treniruojamos, nauja veikla jas gali suaktyvinti naujais būdais, apsaugoti nuo degeneracijos, susijusios su amžiumi. Todėl stalo žaidimai, dėlionės, kryžiažodžių ir sudoku sprendimas, socializacija, naujos patirtys ir užduotys (tokios kaip naujos kalbos mokymasis ar grojimas nežinomu instrumentu) skatina smegenų plastiškumą, kuria naujas sinapsines jungtis, padeda lavinti atmintį“, – apibendrina L. Kairiūkštienė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.