1915 m. vasarą 50-metis cigarų parduotuvės savininkas Patrickas Harmonas ryžosi neįprastam iššūkiui, vedinamam viliojančio 20 000 JAV dolerių prizo (apie 4250 svarų sterlingų to meto verte). Jo tikslas buvo pėsčiomis grįžti iš San Francisko į Niujorką, tačiau ne bet kaip, o visą kelią einant atbulomis. Padedamas draugo ir prie krūtinės pritvirtinto mažo automobilinio veidrodėlio, kad galėtų orientuotis, P. Harmonas įveikė įspūdingą 6 300 km kelionę per 290 dienų. Po šios kelionės jis tvirtino, kad jo kulkšnys tapo tokios stiprios, jog „joms išsukti prireiktų smūgio plaktuku.“
Nuo keisto iššūkio iki mokslu pagrįstos naudos sveikatai
P. Harmonas nebuvo pirmasis, kuris atrado vaikščiojimą atbulomis. Šis reiškinys, akademinėje literatūroje žinomas kaip retro vaikščiojimas, turi ilgą ir įdomią istoriją. Jau XIX a. pradžioje buvo užfiksuota pranešimų apie žmones, įveikusius šimtus, o kartais net tūkstančius kilometrų eidami atbulomis. Nors daugelis šių žygių buvo impulsyvių lažybų ar bandymų pasigirti keistais rekordais rezultatas, XXI amžiuje mokslas vis labiau domisi šia praktika. Daugybė tyrimų įrodo, kad toks vaikščiojimas yra ne tik įdomus, bet ir neįtikėtinai naudingas sveikatai.
Vaikščiojimas atbulomis plačiai naudojamas fizioterapijoje, siekiant efektyviai sumažinti nugaros, kelių skausmus ir palengvinti artrito simptomus. Kai kurie tyrimai netgi atskleidžia, kad judėjimas atgal gali teigiamai paveikti kognityvinius gebėjimus, tokius kaip atmintis, reakcijos laikas ir problemų sprendimo įgūdžiai. Nors manoma, kad vaikščiojimas atbulomis sveikatinimo tikslais atsirado senovės Kinijoje, pastaruoju metu JAV ir Europos mokslininkai į jį atkreipė dėmesį kaip į potencialų būdą gerinti sportinius rezultatus ir stiprinti raumenų jėgą, praneša BBC.
Profesionalūs sportininkai ir mokslininkai patvirtina naudą
JAV Nevados universiteto biomechanikos ekspertė Janet Dufek, daugiau nei du dešimtmečius tirianti judėjimą atgal, kartu su savo kolegomis nustatė, kad vaikščiojimas atbulomis gali efektyviai sustiprinti nugaros raumenis, atsakingus už stuburo stabilumą ir lankstumą.
Viename iš J. Dufek vadovaujamų tyrimų, penkių sportininkų grupė pranešė apie sumažėjusį apatinės nugaros dalies skausmą po reguliarių retro vaikščiojimo pratimų. Bendri tyrimų rezultatai patvirtina, kad toks judėjimas yra itin naudingas mažinant apatinės nugaros dalies skausmą.
Vaikščiojimo ir bėgimo atbulomis pratimai jau yra integruojami į kai kurių sporto šakų, ypač komandinių, treniruotes, kur reikalaujama greitų judesių pirmyn, atgal ir į šonus. Kadangi bėgimas atgal sumažina kelio sąnarių apkrovą, tuo pat metu stiprindamas raumenis, jis taip pat yra vertingas siekiant apsaugoti sportininkus nuo traumų.
Universalūs privalumai ir papildoma nauda
Nustatyta, kad vaikščiojimas atbulomis yra naudingas ne tik sportininkams, bet ir įvairioms gyventojų grupėms: pagyvenusiems, jauniems, nutukusiems žmonėms, sergantiesiems osteoartritu ir net pacientams po insulto, turintiems vaikščiojimo sutrikimų. Tai universalus ir prieinamas pratimas, galintis pagerinti gyvenimo kokybę daugeliui.
Gera žinia ir tiems, kurie rūpinasi savo figūra ir skaičiuoja kalorijas: tyrimai parodė, kad vaikščiojant atbulomis sudeginama žymiai daugiau kalorijų nei einant įprastu būdu. Tad, jei ieškote naujo ir efektyvaus būdo pagerinti savo sveikatą, sustiprinti kūną ir sudeginti daugiau kalorijų, galbūt verta išbandyti vaikščiojimą atbulomis?
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.