Paslaptingas galvos svaigimas: neurologas atskleidžia, kaip teisingai matuoti kraujospūdį ir kodėl tai gali įspėti apie demenciją

Ar dažnai svaigsta galva? Šis nemalonus pojūtis gali turėti daugybę priežasčių, o vieną iš jų įvardija gydytojas neurologas, profesorius Antanas Vaitkus. Anot specialisto, pasitaiko atvejų, kai pacientas vartoja daugybę vaistų nuo galvos svaigimo, tačiau savijauta negerėja. Tokiu atveju, tikėtina, kad pats galvos svaigimas yra sukeltas vaistų – tai, pasak profesoriaus, yra gana dažnas reiškinys.

A. Vaitkus taip pat atkreipė dėmesį, kad 90 proc. besikreipiančių į gydytoją dėl galvos skausmo yra moterys.

Kaip teisingai matuoti kraujospūdį?

Profesoriaus nuomone, kraujospūdį mažinantys vaistai neretai išrašomi pernelyg lengvai. Svarbu ne tik reguliuoti kraujo spaudimą, bet ir nuodugniai išsiaiškinti, kokios priežastys lemia jo pakilimą. Natūralu, kad žmogaus kraujospūdis kinta su amžiumi, nes keičiasi ir kraujagyslių būklė, o organizmas prie to prisitaiko.

„Būtina prisiminti, kad kraujagyslių elastingumas su amžiumi negali nesikeisti. Labai svarbu, kad krauju būtų aprūpinamos mūsų galvos smegenys“, – pabrėžė profesorius.

Be to, daugelis žmonių yra įpratę kraujo spaudimą matuoti tik sėdint ar gulint. Tačiau medikai, dirbantys su galvos svaigimu, turi specialų reikalavimą: kraujospūdis turi būti pamatuojamas sėdint, tuomet reikia pastovėti 5 minutes ir iš naujo pamatuoti spaudimą stovint. „Jeigu krenta kraujo spaudimas, tu turi problemą“, – aiškino neurologas.

Svaigimas ir demencijos rizika

Profesorius A. Vaitkus teigia, kad galvos svaigimas, sukeltas netinkamų vaistų, gali didinti pažintinių funkcijų blogėjimo riziką. Ši rizika kyla dėl dirbtinai sukeliamos nepakankamos kraujotakos smegenų audinyje. Neurologas priduria, kad žemas kraujospūdis yra nepriklausomas demencijos rizikos veiksnys, nes dėl jo smegenų žievės arterijos nėra pakankamai aprūpinamos krauju.

Profesorius taip pat įspėja, kad neigiamos įtakos gali turėti ne tik gydytojų paskirti vaistai, bet ir pačių pacientų vartojami maisto papildai bei vitaminai.

„Jie irgi gali duoti akumuliacinį efektą. Elektroninėje sveikatos kortelėje gydytojas nematys, kad žmogus vartoja maisto papildą, kuris turi poveikį kraujagyslių diametrui. Todėl, nesant įtarimų dėl galvos kraujotakos sutrikimų ar vidinės ausies pažeidimo, protingas sprendimas yra peržiūrėti paciento vartojamus vaistus ir papildus“, – paaiškino A. Vaitkus.

Kada galvos svaigimas signalizuoja apie insultą?

Neretai žmonėms galva svaigsta gana dažnai, tačiau kartais ūmus galvos svaigimas pasireiškia pirmą kartą ir sukelia didelį išgąstį – galbūt tai insultas? Gydytojas pabrėžia, kad pačiam žmogui sunku nustatyti skirtumą. Jeigu svaigimas yra sukamojo pobūdžio, pykina, o simptomai sustiprėja pasukus galvą ar pakeitus kūno padėtį, tikėtina, kad problema susijusi su vestibuliarinio aparato sutrikimu.

Nepaisant to, esant ūmiam svaigimui, ypač jei norisi pagulėti, būtina kreiptis į medikus. „Skubios pagalbos gydytojai yra tobulos kvalifikacijos ir gali įvertinti daugelio būklių simptomus. Paprastai, jei pasireiškia ūmus svaigimas, dėl kurio norisi pagulėti, reikia, kad apžiūrėtų gydytojas. Iš 10 atvejų 2 kartus galime įtarti galvos smegenų kraujotakos sutrikimą“, – ragino profesorius. Jis pridūrė, kad jei galva svaigsta taip stipriai, kad negalite pasijudinti dėl pykinimo, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 3 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *