Sąnarių ligos – tai plačiai paplitusi problema, ypač varginanti vyresnio amžiaus žmones. Kai konservatyvus gydymas jau nepadeda, o judesius lydi nuolatinis skausmas, neretai tenka galvoti apie endoprotezavimo operaciją. Kada pažeistas sąnarys turi būti keičiamas dirbtiniu protezu, kokios yra dažniausios endoprotezavimo operacijos ir kokie protezai naudojami? Apie tai išsamiau pasakoja docentas Giedrius Kvederas, Ortopedijos-traumatologijos centro vadovas.
Sąnarių ligų įvairovė: nuo dilimo iki uždegimo
„Sąnarių mūsų kūne yra labai daug – jie sujungia kaulus. Tos jungtys turi būti judrios. Pastebima, kad dažniausiai nukenčia tie sąnariai, kurie yra patys judriausi ir kurie turi didžiausius krūvius. Viena dažniausių ligų, kuri nustatoma vyresnio amžiaus žmonėms, yra sąnario artrozė, t.y. sąnario dilimas, nors tai – toli gražu ne tik jo dilimas, bet visas procesas, kurio metu išplonėja, sudyla, atsisloksniuoja kremzlė. „Įjungęs“ gynybą organizmas sukuria sąlygas susidaryti sąnarių randams, dėl ko susidaro tam tikras sąnario pažeidimas. Jis gali labai apsunkinti žmogui gyvenimą“, – sakė medikas.
Pasak jo, sąnarių ligų yra labai daug: galima griūti, patempti minkštuosius audinius, raiščius, net juos nutraukti, susilaužyti kaulus ir turėti rimtų potrauminių pasekmių.
„Egzistuoja ir sisteminės, uždegiminės ligos, kurios pažeidžia daugelį sąnarių. Deja, kai kurių iš jų priežastys net nėra žinomos“, – kalbėjo gydytojas.
Judesys – geriausias vaistas: konservatyvus gydymas
Mūsų pačių sąnariai yra patys geriausi, todėl, kol yra galimybė, stengiamasi pacientui padėti nekeičiant sąnario endoprotezu. Nustačius pakitimus, dažniausiai skiriamas vadinamasis konservatyvus gydymas.
„Visų pirmiausia, jei pacientas turi viršsvorio, rekomenduojama jį numesti, mankštintis, didinti sąnarių judrumo amplitudę. Tas ir yra įdomu sąnariuose, kad sąnarių paviršiai padengti kremzlėmis, kurios neturi kraujotakos.
Jos maitinamos tiek, kiek gauna medžiagų iš kaulo ir kiek sąnarinis skystis išnešioja jų. Todėl judesys – vienas iš geriausių vaistų visiems ligoniams, kurie turi tam tikrų problemų su sąnariais. Tai padeda išsaugoti sąnarį funkcionuojantį kuo ilgiau“, – kalbėjo gydytojas ortopedas-traumatologas.
Nors medikai pabrėžia, kad judėjimas, turint problemų su sąnariais, yra būtinas, dažnai pacientai to nedaro, nes bijo skausmo. Žinoma, traumos atveju reikia ramybės. Tačiau lėtinės sąnario ligos dažniausiai banguoja: pablogėjimus seka pagerėjimai ir atvirkščiai. Principas toks, kad pablogėjimų metu krūvis sąnariui turi būti smarkiai sumažintas, o pagerėjimų metu – sugrįžti į įprastą krūvį. Dažna klaida – sumaišyti mankštą ir sportą.
„Mankštintis sveika, sportuoti – irgi, bet tiems žmonėms, kurie turi ligų, susijusių su sąnariais, reikia laikytis tam tikrų apribojimų“, – paaiškino gydytojas ortopedas-traumatologas.
Kada konservatyvus gydymas nebeveiksmingas? Endoprotezavimo indikacijos
Progresuojant ligai, konservatyvių priemonių nebepakanka, prireikia vaistų, tačiau net ir tuomet reabilitacija išlieka labai svarbi. Deja, ateina metas, kai visos kitos priemonės išsemtos, o sąnarys tampa stipriai pažeistas. Tuomet imama kalbėti apie chirurgiją, kuri apima ne tik endoprotezavimą.
„Bėdos prasideda tuomet, kai prasideda ligos. Viena dažniausių – sąnario artrozė, tam tikroje literatūroje vadinamas sąnario artritas. Dylant sąnario kremzlėms gali atsitikti ir taip, jog kaulas į kaulą ima remtis. Tokiu atveju nebėra kitos išeities, tik endoprotezas – konservatyvios priemonės nėra efektyvios. Tačiau tai – tik paskutinio pasirinkimo priemonė“, – kalbėjo doc. G.Kvederas.
Kalbėdamas apie endoprotezavimą, medikas paminėjo, kad net 90 proc. atvejų sudaro kelio ir klubo sąnarių endoprotezavimas. Tai nėra atsitiktinumas, nes šiuose sąnariuose tokia procedūra yra ne tik populiariausia, bet ir efektyviausia. Esant indikacijoms, galima protezuoti ir kitus sąnarius: peties, alkūnės, riešo, plaštakos, čiurnos, pėdos – visiems jiems yra sukurti specialūs implantai.
Endoprotezavimo operacijos: sudėtingumas ir niuansai
Gydytojo ortopedo teigimu, tai nėra tik „sugedusio“ sąnario pakeitimas protezu. „Nepaisant didžiulio medicinos progreso, atstatyti visiškai daugelio pažeidimų mes negalime. Operacijos metu keičiame ne tik kremzles, bet ir pritaikome vietą sąnariniams paviršiams. Jeigu tai kelio sąnarys, tai kažkiek pašalinama ir to kaulo, kuris yra po kremzle, kad mes galėtume implantą pritvirtinti“, – pasakojo doc. G.Kvederas.
Surandėjimai, cistos – taip pat gana dažna situacija, kurią medikai randa, kai pacientas kreipiasi dėl endoprotezavimo operacijos. Jei liga ilgai negydyta, gali atsirasti net kaulų deformacijos, todėl gali tekti daryti didesnės apimties operaciją.
„Dar kas svarbu, kad ta liga įtraukia ir sąnarinę kapsulę – ji surandėja, bet minkštuosius audinius turime, kiek įmanoma, palikti. Deja, ne visada išeina padaryti taip, kad žmogus po operacijos atsikeltų ir iš ligoninės išeitų pasišokinėdamas ir pamiršęs, kad turi sąnarius“, – neslėpė gydytojas.
Itin sudėtingos yra kelio sąnario operacijos. „Žmonija dar nėra sugalvojusi idealios kelio sąnario kopijos. Dar yra kur tobulėti“, – konstatavo Santaros klinikose dirbantis gydytojas.
Kada kreiptis į medikus? Atpažinkite įspėjamuosius signalus
Nors sąnarių ligos gali užklupti bet kuriame amžiuje, medikas įvardino standartinio paciento, kuriam prireikia kelio ar klubo sąnario endoprotezavimo, bruožus ir jo jaučiamus simptomus.
„Tai yra žmogus, esantis antroje savo gyvenimo pusėje, dažniausiai – antrame penkiasdešimtmetyje. Paprastai dirbęs sunkų darbą, turėjęs ar dar turintis viršsvorio. Dažniau tai – moterys, tai iš dalies susiję su hormoniniais pakitimais, ilgesne vidutinio amžiaus riba“, – sakė doc. G.Kvederas.
Pasak jo, pajutus sąnario skausmą, reikėtų nepersistengti su fiziniu krūviu. Jei skausmas atsirado dėl specifinio, nedažno fizinio krūvio, kurio anksčiau nebuvo, greičiausiai, pakoregavus rutiną, jis praeis. Tačiau jei kasdienė veikla sukelia sąnarių skausmus ir reikia vaistų, tai yra aiškus ženklas, kad reikia kreiptis į gydytoją. Pirmas pasiūlymas tikrai nebus operacija – pirmiausia bus skiriamas konservatyvus gydymas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.