Padidėjęs cholesterolis ir aukštas kraujospūdis yra dvi tyliosios grėsmės širdies ir kraujagyslių sistemai. Jos ypač klastingos, nes dažnai neturi jokių akivaizdžių simptomų, todėl daugelis žmonių net nenutuokia, kad serga, kol liga nepasiekia kritinės stadijos, pasireiškiančios infarktu ar insultu.
Lietuvoje atliktų širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) prevencijos programos duomenys kelia nerimą: arterine hipertenzija serga beveik 6 iš 10 45–65 metų amžiaus gyventojų, o padidėjęs cholesterolis (dislipidemija) nustatomas net 9 iš 10.
„Cholesterolio lygio pokyčiai neturi jokių požymių, dauguma žmonių nejaučia ir padidėjusio kraujo spaudimo, tad paprastai šios ligos randamos atsitiktinai. Arterinė hipertenzija net vadinama tyliąja liga, taip pat galėtume pavadinti ir dislipidemiją. Todėl reikėtų žinoti, kas apskritai rodo galimo kraujospūdžio ir cholesterolio padidėjimo riziką“, – aiškina gydytoja kardiologė Monika Berlickienė.
Simptomų nėra, bet riziką numatyti galima
Nors ryškių simptomų dažnai trūksta, kartais apie padidėjusį kraujo spaudimą gali pranešti galvos skausmas, svaigimas, miego ar regos sutrikimai, mirgėjimas akyse, padidėjęs prakaitavimas, spengimas ausyse, nepaaiškinamas nuovargis, kraujavimas iš nosies ar pusiausvyros sutrikimas. Tačiau svarbu pabrėžti, kad ne visi juos jaučia.
Kardiologė rekomenduoja namuose turėti kraujospūdžio matavimo aparatą ir reguliariai pasimatuoti spaudimą. Svarbu atsiminti, kad kraujospūdis kinta: jį gali laikinai padidinti alkoholis, nemiga, stresas (situacinis kraujospūdis) arba matavimas medicinos įstaigoje („balto chalato sindromas“).
Svarbi ir šeimos istorija – paveldimumas daro įtaką kraujospūdžiui. Gydytoja pastebi, kad vis daugiau jaunų žmonių kreipiasi, žinodami apie tėvų ar senelių sirgimą infarktu, insultu, diabetu ar padidinto kraujospūdžio liga. Kiti rizikos veiksniai – mityba ir kūno masės indeksas. „Nutukimas yra vienas iš arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos rizikos veiksnių. Tiesa, mitas yra tai, jog padidėjęs cholesterolis negresia liekniems žmonėms“, – tikina M.
Berlickienė. Be to, reikėtų stebėti širdies susitraukimo dažnį: sveiko žmogaus pulsas turėtų būti 60–70 kartų per minutę.
Ligos dažnai pasireiškia kartu
Optimaliu kraujo spaudimu laikomas 120/80 mmHg, nors iki maždaug 130/85 mmHg jis dar laikomas normaliu. Viršijus šias ribas, patariama peržiūrėti mitybą, didinti fizinį aktyvumą ir atsisakyti žalingų įpročių. Jei kraujospūdis nuolat viršija 139/90 mmHg, gydymas jau būtinas, ypač atsižvelgiant į rizikos veiksnius.
Bendrasis cholesterolis neturėtų viršyti 5 mmol/l. Tačiau net ir esant normos ribose, gali būti sutrikusi „gerojo“ (DTL) ir „blogojo“ (MTL) cholesterolio pusiausvyra. Tikslią situaciją parodo lipidograma. Cholesterolio padidėjimas daro įtaką kraujospūdžiui, todėl arterinė hipertenzija ir dislipidemija dažnai diagnozuojamos bei turi būti gydomos kartu.
„Būna atvejų, kai į gydytojo kabinetą ateina sveikas, kaip jis mano, žmogus, o išeina su dviguba – arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos – diagnoze ir keliais receptais vaistams. Tada gali kilti natūrali pasipriešinimo reakcija, nes simptomai nejaučiami, savijauta puiki, o gydytojas paskiria vaistų. Todėl visada pirmiausia turi būti kalbamasi su pacientu, jam paaiškinami visi rodikliai, bendra situacija, ligos eigos prognozė ir kiekvienu atveju individualiai sprendžiama, ar pakaks nemedikamentinio gydymo, ar jau reikia vaistų“, – teigia M. Berlickienė.
Kada būtini vaistai?
Nemedikamentinis gydymas apima gyvenimo būdo keitimą: svorio korekciją, sveiką mitybą, aktyvią fizinę veiklą, žalingų įpročių atsisakymą. Jei šie pokyčiai nepadeda, būtinas gydymas medikamentais.
Diagnozavus abi ligas, pasiteisina politablečių skyrimas. „Padidinto kraujospūdžio ir dislipidemijos gydyme politabletės šiandien užima svarbiausią vietą. Jos turi daug privalumų: užtenka vienos tabletės per parą, sustiprinamas vaistų veikimas, užtikrinamas geresnis vartojamumas. Visa tai lemia, kad ligos puikiai kontroliuojamos, o žmogus nesijaučia ligoniu“, – akcentuoja gydytoja. Politabletės taip pat palengvina gyvenimą sergantiems keliomis gretutinėmis ligomis.
Vaistai aukštam kraujospūdžiui reguliuoti būtini, kai jis nuolat viršija 140/90 mmHg ir nemedikamentinės priemonės neefektyvios. Statinai cholesteroliui gydyti skiriami esant gerokai padidėjusiai MTL cholesterolio ir trigliceridų koncentracijai arba po ankstesnių kardiovaskulinių įvykių.
Gydytoja pabrėžia, kad vienodai svarbu gydyti ir aukštą kraujospūdį, ir padidėjusį cholesterolį, kurį pacientai kartais linkę ignoruoti. „Statinai yra itin svarbūs, nes jie mažina trigliceridų koncentraciją. Trigliceridai sukelia kraujagyslių uždegimą, toje vietoje gali pradėti vystytis trombai, cholesterolinės plokštelės tampa nestabilios, gali atitrūkti ir lemti infarktą ar insultą“, – teigia medikė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.