Daugelis pavojingų vidaus organų ligų ilgą laiką nesukelia jokių apčiuopiamų simptomų. Tai reiškia, kad ligos gali plisti nepastebėtos, kol jau būna gerokai pažengusios ir jas gydyti tampa kur kas sudėtingiau. Būtent dėl šios priežasties profilaktiniai tyrimai, tokie kaip pilvo organų echoskopija, yra gyvybiškai svarbūs. Jie leidžia aptikti pakitimus ankstyvoje stadijoje ir laiku pradėti gydymą.
Echoskopija – žvilgsnis į vidaus organų paslaptis
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja echoskopuotoja Dalia Jucė paaiškina, kad pilvo organų echoskopijos metu detaliai apžiūrimos kepenys, tulžies pūslė ir jos latakai, kasa, blužnis, inkstai bei šlapimo pūslė. Šio tyrimo metu specialistas vertina audinių ir organų dydį, formą, struktūrą, ieško pažeidimų, patologinių pakitimų ar darinių.
„Atlikdami echoskopiją siekiame apžiūrėti ne tik tiriamus organus ar audinius, bet ir matyti bendrą vaizdą. Pavyzdžiui, pastebėti prasidedančią žarnyno ligą, pakitusius limfmazgius ar laisvą skystį pilvo ertmėje. Tyrimo metu stengiamės pacientui suteikti kuo daugiau informacijos.“
Echoskopija yra saugus, jokiu žalingu poveikiu nepasižymintis tyrimas, puikiai tinkantis vidaus organų patologiniams pakitimams nustatyti. Šis metodas leidžia aptikti net itin klastingas ligas, tokias kaip pilvo aortos aneurizma. Ši liga, kuria dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, kasmet Lietuvoje nusineša apie 4500 gyvybių, jei nėra laiku pastebėta ir diagnozuota.
Pajutus ilgai besitęsiantį ar staigų, stiprų nugaros, pilvo ar kirkšnies skausmą, pulsavimą pilvo srityje, būtina nedelsiant susirūpinti. Deja, pilvo aortos aneurizma dažnai neturi jokių simptomų, todėl reguliari patikra yra ypač svarbi.
Kokie dar pavojai slypi?
„Echoskopija naudinga nustatant patologinius darinius – akmenis, cistas, auglius, trombus ir kt. Matuojame, skenuojame organus ir lyginame juos su esančiomis normomis, taip atrasdami nebūdingus pakitimus. Tikslumu pasižymintis tyrimas padeda nustatyti ir dažnai pasitaikančią tulžies pūslės akmenligę, kuri yra dažna skausmų dešinėje pilvo pusėje priežastis, – pasakoja D.
Jucė. – O štai jeigu daugiau diskomforto jaučiama nugaroje, pilvo apačioje, kamuoja šlapinimosi sutrikimai, tai gali rodyti šlapimo pūslės akmenligę.“
Gydytoja pabrėžia, kad atlikus tyrimą galima patvirtinti arba atmesti daugelį ligų, taip padedant greičiau išsiaiškinti neaiškios kilmės skausmų priežastį. Kai įtartina patologija atmetama, gydantis gydytojas gali toliau koncentruotis į kitais diagnostikos būdais nustatomus negalavimus.
Auganti problema: organizmo „tarša“ ir riebalinė infiltracija
Vis dažniau medicinos specialistai pastebi nerimą keliantį reiškinį – kai kurių organų, ypač kasos ir kepenų, suriebėjimą, vadinamą riebaline infiltracija. Tai reiškia, kad ląstelėse ima kauptis riebalų lašeliai, kurie ten neturėtų būti. Ilgainiui tai apsunkina ląstelių veiklą ir sukelia ligas.
„Atlikdama echoskopijas stebiu neraminantį reiškinį, kurį būtų galima įvardyti organizmo tarša. Laikui bėgant didėjanti riebalinė infiltracija pasireiškia uždegimais, virstančiais labai sudėtingomis ir sunkiai gydomomis ligomis, – pasakoja D. Jucė. – Visiems yra tekę girdėti apie kepenų cirozę. Iki šiol buvo žinoma, kad jos įprastinė priežastis yra alkoholio vartojimas arba virusai, o dabar į pirmą vietą šoka sutrikusi riebalų apykaitos sistema. Blogiausia, kad žmogus šios riebalinės infiltracijos dažnai nė neįtaria turintis.“
Kas lemia šią „organizmo taršą“? Gydytoja Jucė išskiria keletą pagrindinių veiksnių: netinkama mityba (perteklinis gyvūninės kilmės, perdirbtas ir konservantų turintis maistas, valgymas be režimo), fizinio aktyvumo trūkumas, o taip pat ir aplinkos tarša, užterštas oras. Organizmas, gaudamas perteklinį cholesterolį ir kitas balastines ar net toksines medžiagas, jas kaupia ir sandėliuoja. Dėl to riebalinė infiltracija tampa vis opesne problema, apie kurią ateityje teks girdėti vis dažniau.
Profilaktika – geriausia apsauga
Vidaus organų būklės pakitimai gali būti nejaučiami gana ilgai, o kreipiantis pas gydytojus tik pasireiškus simptomams, dažnai diagnozuojamos jau įsisenėjusios ligos. Jų gydymas būna kur kas sudėtingesnis ir ilgiau trunkantis. Siekiant nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje, rekomenduojama reguliariai tikrintis profilaktiškai.
„Nors pilvo organų echoskopija skiriama diagnozei patikslinti arba išsiaiškinti neaiškios kilmės skausmų priežastį, rekomenduojama kartą per metus pasitikrinti profilaktiškai. Tai svarbu ne tik vyresniems žmonėms, bet ir jaunimui. Geriau anksčiau nustatyti galimus pakitimus, pašalinti jų priežastį, pradėti gydymą“, – įsitikinusi Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja echoskopuotoja Dalia Jucė.
Kaip pasiruošti echoskopijai?
Prieš planinį pilvo ultragarsinį tyrimą pacientams rekomenduojama būti nevalgius 4–6 valandas (optimalu – 8–12 val.). Būtinus vaistus galima užgerti nedideliu kiekiu vandens. Parą prieš tyrimą reikėtų vengti sunkaus, pilvo pūtimą sukeliančio maisto ir gazuotų gėrimų. Tuo tarpu prieš šlapimo pūslės ar prostatos tyrimą reikėtų išgerti vandens ir nesišlapinti, kadangi tyrimo metu šlapimo pūslė turi būti pilna.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.