Arterinė hipertenzija – tylioji liga, kurią daugybė žmonių vadina „tyliuoju žudiku“. Ši frazė atspindi niūrią realybę: milijonai pasaulio gyventojų, nežinodami apie savo būklę, kasdien rizikuoja susidurti su rimtomis sveikatos problemomis. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2023 m. duomenimis, pasaulyje hipertenzija serga beveik 1,28 mlrd. žmonių, iš kurių du trečdaliai gyvena mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse. Statistiką iliustruoja ir faktas, kad maždaug 1 iš 4 vyrų ir 1 iš 5 moterų serga šia liga.
Kodėl kraujospūdžio matavimas yra gyvybiškai svarbus?
Pagrindinis hipertenzijos klastūniškumas slypi tame, kad, esant nedideliam ar vidutiniškai padidėjusiam kraujospūdžiui, asmenys dažnai nejaučia jokių simptomų. Visgi, negydoma hipertenzija gali tapti uždelsto veikimo tiksinčia bomba, sukeldama širdies priepuolius, insultus, organų pažeidimus ar net ankstyvą mirtį. „Vienintelis būdas tai sužinoti – pasitikrinti kraujospūdį“, – pabrėžia LSMUL Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. dr. Olivija Dobilienė.
Pasak vaistininkės G. Vaitoškaitės, reguliarūs kraujospūdžio matavimai yra gyvybiškai svarbūs valdant hipertenziją. Net jei namuose neturite kraujospūdžio matavimo aparato, ji ragina pasinaudoti galimybe nemokamai pasitikrinti kraujospūdį pas gydytoją ar vaistinėje. Tyrimai patvirtina, kad reguliarus kraujospūdžio stebėjimas namuose yra susijęs su geresne kraujospūdžio kontrole, reikšmingai sumažinant sistolinį ir diastolinį kraujospūdį.
Nesveika gyvensena – pagrindinis kaltininkas
Prof. O. Dobilienė įspėja, kad PSO statistika kelia nerimą: apie 46 proc. suaugusiųjų, sergančių hipertenzija, nežino apie savo būklę. Tik mažiau nei pusei (42 proc.) ji diagnozuojama ir gydoma, ir tik maždaug 1 iš 5 (21 proc.) suaugusiųjų, sergančių hipertenzija, yra tinkamai kontroliuojama. Pagrindinis šios problemos kaltininkas – nesveika gyvensena, apimanti nesubalansuotą mitybą, fizinį pasyvumą, tabako ir alkoholio vartojimą, antsvorį ar nutukimą. Nors genetinė predispozicija, vyresnis nei 65 metų amžius ir gretutinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas ar inkstų ligos, taip pat turi įtakos, didelė dalis rizikos veiksnių yra mūsų pačių rankose.
Kaip teisingai matuoti kraujospūdį ir ką daryti toliau?
Norint gauti tikslius rezultatus, svarbu žinoti taisyklingo kraujospūdžio matavimo principus. Vaistininkė G. Vaitoškaitė ir prof. O. Dobilienė pataria bent 30 minučių prieš matavimą vengti kavos ir rūkymo, nesimatuoti po persivalgymo ar intensyvaus fizinio krūvio. Rekomenduojama prieš matavimą 5 minutes ramiai pasėdėti, nekalbėti ir įsitikinti, jog teisingai uždėta tinkamo dydžio žasto manžetė.
Be reguliaraus stebėjimo, ekspertai rekomenduoja įsisavinti sveikos gyvensenos įpročius: subalansuotą mitybą (ypač mažai druskos), reguliarų fizinį aktyvumą, streso valdymą ir žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio) ribojimą. Turintiems aukštą kraujospūdį taip pat gali būti naudingos tam tikros natūralios priemonės, pavyzdžiui, krapų arbata, kakava, gudobelės vaisiai ir valerijono šaknys. Diagnozavus aukštą kraujospūdį, gydytojai dažnai skiria vaistų derinį, siekiant užtikrinti optimalią spaudimo kontrolę, tačiau individualus gydymo planas priklauso ir nuo kitų paciento sveikatos sutrikimų.
Sąmoningumas ir prevencija – raktas į sveikatą
Apibendrindama prof. O. Dobilienė ragina būti sąmoningiems ir reguliariai tikrintis kraujospūdį. „Svarbiausia žinoti, koks yra jūsų kraujospūdis, koks jis turėtų būti, ar jūsų gydymas veiksmingas ir ar esate apsaugoti nuo galimų komplikacijų. Sveikas gyvenimo būdas neatsiejamas nuo tinkamo hipertenzijos gydymo plano“, – pabrėžia kardiologijos specialistė. Neleiskite, kad tylusis žudikas pasiglemžtų jūsų sveikatą – imkitės prevencinių priemonių jau šiandien.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.