Talibano įstatymas dėl smurto artimoje aplinkoje: vyrams leista mušti žmonas
2026 m. vasario mėnesį Afganistano Talibano valdžia žengė dar vieną drastišką žingsnį atgal, oficialiai priimdama naują baudžiamąjį kodeksą. Šis 90 puslapių dokumentas, pasirašytas aukščiausiojo vadovo Hibatullah Akhundzados, faktiškai įteisina smurtą artimoje aplinkoje. Pagal naująją tvarką vyrams leidžiama fiziškai bausti savo žmonas ir vaikus, kol tai nesukelia „rimtų pasekmių“. Talibano interpretacijoje tai reiškia, kad smurtas yra legalus, jei jis nesibaigia kaulų lūžiais ar atviromis žaizdomis. Toks sprendimas galutinai panaikina bet kokias likusias moterų apsaugos priemones, kurios buvo įdiegtos per pastaruosius dešimtmečius. Žmogaus teisių gynėjai tai vadina oficialiu smurto prieš moteris palaiminimu.
Net ir tais atvejais, kai smurtas peržengia „leistinas“ ribas ir moteriai sulaužomi kaulai, vyrui gresia tik simbolinė bausmė. Maksimali numatyta nuobauda yra 15 dienų laisvės atėmimo. Tačiau pasiekti net ir tokį nuosprendį praktiškai neįmanoma. Auka privalo teisme dalyvauti kartu su savo skriaudėju ir pateikti neginčijamus įrodymus, o tai šiomis sąlygomis yra didžiulė rizika gyvybei. Įstatymas neapibrėžia ir nekriminalizuoja psichologinio ar seksualinio smurto, palikdamas moteris visiškai priklausomas nuo vyrų malonės. Tai sukuria teisinio nebaudžiamumo atmosferą, kurioje smurtas tampa kasdiene „auklėjimo“ priemone.
Naujasis kodeksas dar labiau sugriežtino moterų judėjimo laisvę. Jei moteris be vyro leidimo pakartotinai lankosi pas savo tėvus ar kitus giminaičius, jai pačiai gresia trijų mėnesių kalėjimo bausmė. Tai užkerta kelią moterims ieškoti prieglobsčio pas šeimą net ir patiriant nuolatinį smurtą namuose. Įstatymas traktuoja žmonas kaip vyrų nuosavybę, kuri privalo besąlygiškai paklusti. Bet koks bandymas priešintis ar ieškoti teisybės išorėje yra baudžiamas griežčiau nei pats smurtas prieš jas. Šis „lyčių apartheidas“ sistemingai išstumia moteris iš bet kokio viešojo gyvenimo ir teisinės apsaugos erdvės.
Tarptautinė bendruomenė ir JT ekspertai griežtai pasmerkė šį Talibano žingsnį, vadindami jį nusikaltimu prieš žmoniškumą. Teigiama, kad šios pataisos grąžina Afganistaną į tamsiausius viduramžius, kur moteris neturi jokių žmogaus teisių. Tačiau Talibano vadovybė šiuos priekaištus atmeta, vadindama juos „kovos su Vakarų įtaka“ dalimi. Jie pabrėžia, kad įstatymai remiasi radikalia šariato interpretacija, kuri yra aukščiau už tarptautinę teisę. Tuo tarpu Afganistano moterims kasdienybė tampa kova už išlikimą už uždarų durų, kur dabar net ir įstatymas stojo smurtautojo pusėn.
Galiausiai šis sprendimas turės ilgalaikių pasekmių visai Afganistano visuomenei. Auganti karta mato smurtą kaip legalų ir skatinamą elgesio modelį. Be išsilavinimo, darbo galimybių ir teisinės apsaugos, moterų padėtis šalyje tampa tragiška. Tai dar labiau izoliuoja Afganistaną nuo likusio pasaulio ir gilina humanitarinę krizę. Šis įstatymas yra skaudus priminimas, kaip greitai gali išnykti dešimtmečius statytos vertybės ir laisvės. Pasaulis stebi, tačiau realių įrankių sustabdyti šią regresiją kol kas trūksta.
Redaktorius, atsakingas už turinio kokybę, aiškumą ir sklandų pateikimą. Jis rūpinasi, kad straipsniai būtų informatyvūs, tikslūs ir atitiktų aukščiausius kalbos bei redagavimo standartus.