Šiuolaikinės technologijos sparčiai keičia mūsų kasdienybę, o ypač sveikatos priežiūros sektorių. Nors skaitmeniniai sprendimai niekada visiškai nepakeis gydytojo, jie gali tapti patikimais „antrojo piloto“ funkciją atliekančiais pagalbininkais. „Kilo Health“ sveikatos kategorijos vadovas Toms Zalmanis pabrėžia, kad šios naujovės veikia kaip papildomas duomenų šaltinis, padedantis efektyviau valdyti varginančius lėtinius negalavimus, tokius kaip diabetas ar širdies ir kraujagyslių ligos. Nauji dirbtiniu intelektu pagrįsti įrankiai suteikia pacientams galimybę aktyviai kontroliuoti savo sveikatą, net neišeinant iš namų. Į kokias inovacijas verta atkreipti dėmesį?
Dirbtinio intelekto galia ligų prevencijai ir valdymui
T. Zalmanis teigia, kad šiuolaikinėse programėlėse dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi dėka diegiami virtualūs asistentai bei nuotolinio sveikatos stebėjimo funkcijos. Šios technologijos atlieka sudėtingas duomenų analizes, leidžiančias nuspėti gresiančių ligų simptomus ir užkirsti joms kelią.
Pavyzdžiui, diabeto valdymui ir prevencijai skirta programėlė „Klinio“ padeda sergantiems diabetu ir didelę riziką susirgti šia liga turintiems žmonėms stebėti mitybos įpročius, sportuoti, sekti cukraus kiekį kraujyje, kartu edukuoja apie ligą ir sveiką gyvenimo būdą. Programėlė, prieinama 7 kalbomis, jau sulaukė daugiau nei 180 tūkstančių aktyvių vartotojų iš 192 šalių.
T. Zalmanis akcentuoja: „Kad ir kaip būtų gaila, diabetas atsidūrė mūsų dėmesio centre, nes ši liga aktuali itin didelei daliai žmonijos. JAV buvo pirmoji rinka, į kurią orientavomės, tačiau akivaizdu, kad diabetas yra didžiulė problema globaliu mastu. Skaičiuojama, kad juo serga vienas iš dešimties pasaulio gyventojų.“
Vienas iš pagrindinių dirbtiniu intelektu paremto sveikatos stebėsenos privalumų yra nuoseklus surinktos informacijos apie paciento įpročius sisteminimas. Tai leidžia išsamiai suprasti savo sveikatos ir gyvenimo būdo ypatumus, atpažinti daromas klaidas ir, jų vengiant ateityje, pagerinti bendrą savijautą.
Virtualūs asistentai – pagalba ir gydytojams, ir pacientams
Kuriant ir tobulinant skaitmeninius sveikatos įrankius, ypač svarbus medikų indėlis. Jų praktinė patirtis padeda nustatyti, ko pacientams trūksta ir kas būtų naudinga. Technologiniai sprendimai taip pat leidžia nuo gydytojų pečių nuimti dalį rutininių darbų, perleidžiant juos virtualiems asistentams pacientų mobiliosiose programėlėse.
Puikus pavyzdys – širdies ir kraujagyslių sveikatą sekti padedantis įrankis „Cardi Health“, kurio idėja gimė gydytojui kardiologui Robertui Pranevičiui, vienam iš startuolio bendraįkūrėjų. Praktikuojantis gydytojas pastebėjo, kad pacientai pas jį lankosi nešini užrašų knygelėmis su kraujo spaudimo duomenimis, ir susimąstė apie efektyvesnį būdą sveikatos informacijai fiksuoti ir analizuoti. Be to, tik užrašai neleidžia gydytojui tiksliai suprasti, kodėl spaudimas svyravo.
„Gydytojas, kuris su mumis bendradarbiauja iki šiol, tuomet susimąstė, kad turėtų būti veiksmingesnis būdas sveikatos informacijai fiksuoti ir analizuoti. Be to, kai pacientas gydytojui parodydavo užrašų knygelėje surašytus kraujo spaudimo duomenis, specialistas galėjo tik spėlioti, kodėl spaudimas įtartinai pakilo ar nukrito“, – pasakoja pašnekovas.
T. Zalmanio teigimu, 99,9 proc. savo laiko žmogus praleidžia nestebimas gydytojo, o per kelis kartus metuose trunkančias 20-30 minučių konsultacijas sunku daryti išvadas, neturint aiškių duomenų. „Cardi Health“ ne tik fiksuoja kraujo spaudimą, bet ir leidžia suvesti kitus sveikatos rodiklius, medikamentų vartojimo grafiką, širdies ritmo pokyčius. Programėlė siūlo mitybos bei fizinės apkrovos planus, daug dėmesio skiria edukacijai. Neseniai įdiegta maistingumo vertinimo funkcija leidžia vartotojui reguliariai fiksuoti, ką valgo, ir gauti įžvalgų, kaip pagerinti mitybą. „Pavyzdžiui, jeigu šią savaitę 5 kartus smaližiavote ledais, mes jums pasiūlysime saldumynų poreikį verčiau patenkinti sauja braškių“, – patobulinimą apibūdina T. Zalmanis. Asmeniniai pasiūlymai, valdomi dirbtinio intelekto, žymiai pagerina paciento savijautą ir prisideda prie ligų prevencijos.
Sveikatos priežiūros ateitis ir duomenų saugumo svarba
Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad sparčiai tobulėjant mašininiu mokymusi ir statistiniais duomenimis pagrįstiems dirbtinio intelekto įrankiams, sveikatos sektorius gali pasikeisti neatpažįstamai. T. Zalmanis numato, kad DI sprendimai taps nebe pagalbiniais, bet pagrindiniais žaidėjais, skatinančiais pacientus daugiau rūpintis savo sveikata. Artimiausioje ateityje sveikatos priežiūra taps labiau individualizuota, prieinamesnė ir efektyvesnė, o tai iš esmės pakeis požiūrį į sveikatą.
Interneto ryšio plėtra ir nuotolinės sveikatos stebėjimo technologijos, tokios kaip išmanieji įrenginiai „Apple Watch“ ar „Oura Ring“, padės sveikatos priežiūros paslaugas suteikti platesniam žmonių skaičiui, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos. Tai supaprastins procedūras, sumažins išlaidas ir prisidės prie geresnių pacientų sveikatos rezultatų, ištrindama ribas tarp namų ir sveikatos priežiūros įstaigų.
Vis dėlto, siekiant, kad dirbtinis intelektas būtų išties veiksmingas, reikalinga prieiga prie išsamios ir tikslios paciento informacijos, todėl būtina užtikrinti patikimą duomenų apsaugą. „Diegiame pažangius šifravimo protokolus ir laikomės griežtų duomenų privatumo taisyklių, kad apsaugotume vartotojų informaciją. Mūsų sistemos sukurtos su saugiais duomenų perdavimo kanalais ir patikimais autentifikavimo mechanizmais, kad būtų išvengta neteisėtos prieigos. Be to, naudojame saugius debesų saugyklos sprendimus ir reguliariai atliekame saugos auditus“, – naudojamas saugumo priemones įvardina pašnekovas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.