Daugelis yra patyrę nemalonų jausmą, kai atsikėlus iš lovos ar apsivertus joje staiga apsisuka galva. Nors dažnai tai priskiriama bendram nuovargiui, neretai šis simptomas signalizuoja apie subtilius pokyčius kūno pusiausvyros sistemoje. Lietuvos galvos skausmų specialistų asociacijos pirmininkas, gydytojas neurologas, profesorius Antanas Vaitkus paaiškina, kas iš tiesų vyksta mūsų organizme ir kodėl galva gali svaigti netikėčiausiais momentais.
Vestibuliarinis aparatas: pagrindinis pusiausvyros sargas
Vestibuliarinis aparatas yra esminė kūno pusiausvyros sistemos dalis, atsakinga už galvos judėjimo ir jos padėties erdvėje jutimą. Anatomiškai jis priskiriamas prie vidinės ausies, tačiau su klausa turi nedaug bendro. Būtent šio aparato sutrikimai dažnai lemia staigų galvos svaigimą.
Viena iš dažniausių galvos svaigimo priežasčių yra otokristalų atitrūkimas nuo įprastos vietos vidinėje ausyje. „Tai yra keletos sekundžių galvos svaigimas, priklausomas nuo kūno padėties keitimo. Dažniausiai tai nutinka, kai vertiesi lovoje arba po nakties atsikeli, atsisėdi lovoje ir staigiai susvaigsta galva“, – aiškina profesorius Antanas Vaitkus.
Nors įprastai toks svaigimas trunka vos keletą sekundžių, kartais problema gali užsitęsti, sukeldama net pykinimą. Tokiais atvejais pacientai kreipiasi ir į ligoninės skubios pagalbos skyrių, kur medikai atlieka specialius tyrimus, pavyzdžiui, sukioti ligonio galvą į šonus ir stebėti akių judėjimą. „Mes galime labai tiksliai nustatyti anatominę vietą, kur yra sutrikimas. Tai padeda išsiaiškinti, problema susijusi su kraujagyslėmis, ar tai paprastesnė būklė, susijusi su otokristalu vidinėje ausyje“, – dėsto A. Vaitkus. Nors mediciniškai įrodyti, jog galvos svaigimą sukėlė otokristalas yra sudėtinga – į vidinę žmogaus ausį paprastai neįlįsi – svarbiausia, anot gydytojo, kad pavyksta padėti pacientui.
Kam gresia galvos svaigimas dažniausiai?
Profesorius A. Vaitkus pastebi, kad su galvos svaigimu dažniausiai susiduria moterys – jos sudaro net tris ketvirtadalius pacientų.
„Galbūt vyrams galva irgi svaigsta dažnai, bet jie kreipiasi rečiau“, – svarsto specialistas. Be to, šios problemos kamuoja ir jaunus žmones, tipinis pacientų amžius yra nuo 18 iki 40 metų, nors kreipiasi ir vyresnės moterys.
Be otokristalų, galvos svaigimą gali sukelti ir kitos priežastys, pavyzdžiui, virusiniai uždegimai, kurie sutrikdo vestibuliarinio aparato veiklą. Nereikėtų pamiršti ir virškinamojo trakto sveikatos. Skrandžio refliuksas ar Helicobacter pylori bakterija taip pat gali sukelti autoimuninį uždegimą, kuris pasireiškia galvos svaigimu.
Neurologo vaidmuo ir pacientų lūkesčiai
Profesorius A. Vaitkus pabrėžia, kad galvos skausmai ir svaigimas neretai tampa lėtine problema, su kuria pacientai ateina, ieškodami paskutinės vilties. Jis pataria pacientams nekurti papildomo spaudimo gydytojams, nes medikai visada stengiasi padėti. Gydytojas su šypsena priduria, kad „Atsakau, kad pasiliktų rezervui dar vieną gydytoją. Turėtų būti kažkas dar likę. Gaunasi, kad durys į kabinetą yra, o išėjimo – ne. Visada turi būti antros durys“.
Apibendrindamas profesorius teigia, kad būtent neurologai turi tam tikrą privilegiją ir atsakomybę „ginčytis su Aukščiausiuoju dėl gyvenimo dienų pratęsimo“. Anot jo, „Tam tikri mūsų sprendimai ir sugebėjimai leidžia atitolinti biologinę gyvenimo pabaigą“, pabrėžiant medicinos mokslo svarbą ir gydytojų indėlį į žmonių gyvenimo kokybę ir trukmę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.