Nusilpus imuninei sistemai, bakterija Helicobacter pylori (H.pylori) ima daugintis žmogaus organizme. Dėl šios infekcijos skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje gali atsiverti opos, ilgainiui išsivystyti net skrandžio vėžys.
H.pylori paplitimas: kas ketvirtas – nešiotojas
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pavojingą H.pylori bakteriją nešioja beveik pusė žmonijos. Nors mažiau išsivysčiusiose šalyse užsikrėtusiųjų skaičius siekia 70–80 procentų, Europoje ir Šiaurės Amerikoje – 20–30 procentų. Lietuvoje situacija primena besivystančių šalių tendencijas: skrandžio ir dvylikapirštės žarnos bakterija yra užsikrėtę apie 50–60 procentų gyventojų. Tačiau Kauno klinikų duomenys rodo, kad vaikų užkrėstumas siekia vos 10 proc., o studentiško amžiaus jaunuolių – apie 25 proc.
H.pylori plinta per seiles, todėl ja užsikrėsti galima net bučiuojantis. Pavojingą užkratą gali turėti ir daugiau šeimos narių ar net visa šeima. Tačiau tai nereiškia, kad visi užsikrėtusieji susirgs skrandžio vėžiu. Mokslininkai vis dar diskutuoja, ar maži H.pylori kiekiai gali būti naudingi organizmui, o didesni – pragaištingi.
Skrandžio ligų priežastis ir gydymo iššūkiai
Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas, Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos prezidentas Alvydas Česas įspėjo: „Jei dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas, reikėtų sunerimti, ar tai nėra ženklas, kad atsirado opa.“ Viena pagrindinių skrandžio vėžio priežasčių yra būtent bakterija H.pylori, sukelianti opaligę. Nesusnaikinus šios bakterijos, opaligė atsinaujina ir ilgainiui gali išsivystyti vėžys. Išsivysčiusiose šalyse ji sukelia iki 75 proc., o besivystančiose – net 90 proc. skrandžio vėžio atvejų.
Nors H.pylori Lietuvoje smarkiai išplitusi, išsigydyti įmanoma vartojant antibiotikus. Tačiau galima ir pakartotinai užsikrėsti, o tai reiškia, kad gydymą tenka kartoti.
Ši bakterija yra itin atspari – jai sunaikinti nepakanka įprastų antibiotikų dozių. Dėl nepagrįsto antibiotikų vartojimo, ypač Pietų Europos valstybėse ir Lietuvoje, stiprėja bakterijos atsparumas, tad ji savo toksinais dar labiau apnuodija organizmą. Profesorius Limas Kupčinskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Virškinimo sistemos tyrimų instituto vadovas, pabrėžia, kad dažnai prireikia dviejų ar trijų antibiotikų derinio.
Kintančios sergamumo tendencijos
Anksčiau Lietuvoje skrandžio vėžiu dažniausiai sirgdavo 60–70 metų žmonės, dabar – dešimtmečiu jaunesni. „Neaišku, kodėl skrandžio vėžys nusitaiko į vis jaunesnius žmones ir kodėl šia liga serga sveiką gyvenimo būdą pasirinkę asmenys“, – pripažino A.Česas. Pastebima ir kita tendencija – kur kas dažniau nustatomos agresyvios skrandžio vėžio formos, siejamos su mitybos ypatumais, medikamentų vartojimu ir kitais veiksniais.
Sergamumas skrandžio vėžiu Lietuvoje išlieka aukštesnis nei Vakarų Europoje, kur mažiau gyventojų užsikrėtę H.pylori. Manoma, kad bakterinė infekcija didina sergamumą šia onkologine liga apie 1,5–2 kartus.
Simptomai ir diagnostika
Pajutus pirmuosius skrandžio negalavimus – pilnumą, skausmą „duobutėje“, – būtina ieškoti, ar nėra H.pylori. Aptikus bakteriją ir esant nusiskundimams, būtina skirti antibiotikų. Tačiau žmonėms, kurie neturi jokių simptomų, tyrimai nėra privalomi. Skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai gali užmaskuoti bakterijos buvimą, todėl svarbu laiku išsitirti.
H.pylori aptikti galima atliekant endoskopijos tyrimą su biopsija, tiriant kraują ar išmatas. Ateityje Kauno klinikose bus taikomas ir neinvazinis kvėpavimo testas, ieškantis bakterijos medžiagų apykaitos produktų iškvepiamame ore.
Kaip H.pylori veikia skrandį?
Ši bakterija sugeba prisitaikyti net druskos rūgšties pilname skrandyje. Ji išskiria fermentą ureazę, kuris skaido šlapimo rūgštį į anglies dvideginį ir amoniaką. Šios medžiagos sukelia raugėjimą, nemalonų burnos kvapą, sutrikdo virškinimą, neutralizuodamos skrandžio sulčių rūgštingumą. H.pylori taip pat slopina skrandžio gleivių gamybą, todėl skrandis tampa jautrus aštriam maistui, kofeinui, alkoholiui, prasideda gleivinės uždegimas, vėliau – opos. Ūminis ir lėtinis gastritas, opaligė, skrandžio vėžys, nevirškinimas – tai požymiai, kad šių bakterijų organizme susikaupė per daug.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.