Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių visame pasaulyje. Daugelis šių ligų, tokių kaip krūtinės angina, gali būti sėkmingai gydomos ir kontroliuojamos, tačiau kritiškai svarbu atpažinti ankstyvuosius įspėjamuosius ženklus ir laiku kreiptis pagalbos. Gydytoja kardiologė perspėja, kokie krūtinės skausmai gali išduoti rimtą širdies ligą ir kodėl nereikėtų delsti.
„Angininiai skausmai, sąlygojami širdies ir kraujagyslių aterosklerotinių pakitimų, dažniausiai būna trumpalaikiai, trunka kelias arba keliolika minučių ir pasireiškia fizinio krūvio metu, o pailsėjus – praeina. Ramybės būsenoje pacientas gali jaustis visiškai gerai, tačiau dirbant buities darbus gali pasireikšti už krūtinkaulio ar šalia jo jaučiamas spaudimas, gniaužimas, sunkumas. Taip pat nemalonūs pojūčiai iš krūtinės ploto gali plisti į kairę ranką, nugarą ar apatinį žandikaulį, rečiau skausmą lydi dusulys, pasireiškia širdies ritmo sutrikimai ar netenkama sąmonės. Dažniausiai angininiai skausmai trunka mažiau nei 10 min., o skausmams užtrukus 20 min. ir ilgiau galima įtarti nestabilią krūtinės anginą ar besivystantį miokardo infarktą“, – sako gydytoja kardiologė.
Kada krūtinės skausmas signalizuoja apie pavojų?
Krūtinės angina laikoma stabilia, kai jos požymiai – priepuolių dažnis, trukmė ir intensyvumas – nesikeičia, ir nereikia didinti vaistų dozių. Tačiau, jei anginos simptomai dažnėja, priepuoliai ilgėja, pasireiškia nuėjus vis mažesnį atstumą ar kartojasi naktimis, tai gali reikšti, kad stabili krūtinės angina tapo nestabilia forma. Tokiu atveju, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti gresiančio miokardo infarkto ženklas.
Pagrindinės krūtinės anginos priežastys
Kardiologė I. Tamašauskienė pabrėžia, kad pagrindinė krūtinės anginos priežastis yra širdies vainikinių arterijų aterosklerozė.
Ši liga pasireiškia, kai aterosklerozinė plokštelė susiaurina vienos ar kelių vainikinių arterijų spindį daugiau kaip 70 proc., sutrikdydama širdies raumens aprūpinimą deguonimi ir padidindama jo poreikį. Be aterosklerozės, krūtinės angina gali būti sukelta aortos vožtuvo patologijos, širdies raumens ligų, arterinės hipertenzijos, kraujagyslių spazmo, mažakraujystės. Riziką taip pat didina smulkių širdies kraujagyslių pažeidimas sergant diabetu, rūkymas ir padidėjęs kraujo spaudimas.
Kaip išvengti širdies ligų? Svarbiausia – prevencija
„Pastebima, kad sergamumas krūtinės angina abiejų lyčių tarpe didėja su amžiumi, o anksčiau suserga turintieji širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Kadangi dalį jų galima nesunkiai kontroliuoti, pavyzdžiui, mesti rūkyti, didinti fizinį aktyvumą, sveikai maitintis, mažinti antsvorį, apsaugoti save nuo streso ar laikytis griežtų gydytojų rekomendacijų sergant cukriniu diabetu, susirgimo krūtinės angina galima išvengti. Nustatyta, kad daugiau nei 70 proc. sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis lemia būtent minėti rizikos veiksniai“, – teigia gydytoja kardiologė. Ji pabrėžia, kad sveika mityba yra vienas svarbiausių aspektų siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Atsisakius rūkyti, suvaldžius padidėjusį kraujospūdį ir cholesterolį kraujyje, pacientų mirštamumas dėl išeminės širdies ligos sumažėja net dviem trečdaliais. Svarbu imtis pokyčių kuo anksčiau, net nejaučiant jokių ligos simptomų.
Kodėl nedelsiant kreiptis į medikus?
Kardiologė I. Tamašauskienė pastebi, kad nepaisant vykdomų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programų, pacientai dažnai kreipiasi per vėlai. „Kadangi ligos pradžioje trumpalaikiai skausmai pasireiškia tik didesnio fizinio krūvio metu ar patiriant emocinę įtampą, o vėliau atslūgsta, pacientai neskuba kreiptis į gydytojus. Ligai dažniau pasireiškiant jai netipiniais simptomais, pavyzdžiui, skrandžio skausmais, pykinimu ir vėmimu, dusuliu ar bendru silpnumu, žmonės net nepagalvoja turintys širdies ir kraujagyslių problemų“, – sako I. Tamašauskienė. Delsti negalima – ankstyva diagnostika gali išgelbėti gyvybę.
Širdies ligų diagnostika ir gydymas
Ligai užkirsti kelią galima profilaktiškai lankantis pas šeimos gydytoją, atliekant kraujo tyrimus ir vadovaujantis širdies bei kraujagyslių ligų prevencinės programos nuorodomis. Pagal jas, vyrams nuo 40 iki 54 metų (imtinai) ir moterims nuo 50 iki 64 metų (imtinai), turintiems rizikos veiksnių, sergantiems metaboliniu sindromu arba cukriniu diabetu, kasmet atliekami reikalingi diagnostiniai tyrimai. Reikalui esant, kardiologas paskiria medikamentus ir rūpinasi ligos stabilizavimu bei komplikacijų prevencija.
Kardiologė I. Tamašauskienė pastebi, kad pacientai kreipiasi į gydytojus tik tuomet, kai nebegali atlikti įprasto fizinio darbo, sumažėja jų darbingumas, buities darbai tampa per sunkūs, sunku vaikščioti ar lipti laiptais. „Siekdami užkirsti kelią ligos progresavimui, sugrąžinti pacientą į normalų gyvenimo ritmą ir apsaugoti jį nuo miokardo infarkto ar mirties, pirmiausia įvertiname visus paciento nusiskundimus, mat jie leidžia įtarti skausmą sukeliančias priežastis, taip pat vertiname rizikos veiksnius ir gretutines ligas. Toliau atliekame tokius tyrimus kaip elektrokardiogramos užrašymas ramybės būsenoje ir jos registravimas minant stacionarų dviratį gydytojo kabinete, biocheminiai tyrimai ir širdies echoskopija. Esant poreikiui, tyrimų gali būti atliekama ir daugiau“, – aiškina kardiologė.
Sergantiesiems išemine širdies liga ir nustačius krūtinės anginą, gali būti taikomas intervencinis gydymo būdas – perkutaninė koronarinė intervencija arba chirurginė operacija. Po sėkmingo gydymo pacientų gyvenimo kokybė žymiai pagerėja, išnyksta krūtinės skausmai, jie jaučiasi stipresni ir fiziškai aktyvesni. Tačiau geriausi gydymo rezultatai užtikrinami tik tuomet, kai kartu pakeičiami ir gyvenimo būdo įpročiai.
„Rūpintis širdimi reikia kasdien, todėl sveikai gyvendami ir vengdami žalingų įpročių mažiname nutukimo, aukšto cholesterolio bei padidėjusio arterinio kraujo spaudimo riziką dar ankstyvame amžiuje iki ligai išsivystant. Ankstyva rizikos veiksnių korekcija ir laiku paskirtas gydymas pagerina prognozę, klinikines baigtis, lemia ilgesnę gyvenimo trukmę bei geresnę jo kokybę“, – apibendrina kardiologė I. Tamašauskienė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.