„O tu pats ką valgai?“ – paklausiau šeimos gydytojo po eilinio vizito. Jis nusijuokė. „Tikrai ne tai, ką dauguma mano pacientų.“ Pagalvojau – koks nors ypatingas maistas, brangūs produktai, sudėtingos dietos. Bet ne. „Aš tiesiog žinau, ko nevalgau,“ – pasakė jis. „Ir to užtenka.“ Gydytojas paėmė lapelį ir užrašė penkis dalykus. Paprašė pasilikti.
1. Saldinti gazuoti gėrimai: tylioji cukraus bomba
Pirmoji gydytojo įvardinta priežastis – saldinti gazuoti gėrimai. „Cukraus bomba. Gliukozė šauna aukštyn, paskui krenta. Ir taip kasdien. Kasa dirba viršvalandžius, kol nebedirba visai,“ – įspėjo specialistas. Toks kasdienis cukraus šuoliavimas alina kasą ir gali sukelti rimtų sveikatos problemų, pavyzdžiui, antrojo tipo diabetą.
2. Perdirbta mėsa: grėsmė širdžiai
Antrasis sąraše – perdirbta mėsa: dešrelės, saliamiai, karštieji šunys. „Pilna druskos ir riebalų. Širdis to nemėgsta. Ir aš nemėgstu,“ – patikslino gydytojas. Didelis druskos ir sočiųjų riebalų kiekis perdirbtuose mėsos produktuose yra tiesiogiai susijęs su širdies ir kraujagyslių ligų rizika, didina cholesterolio kiekį.
3. Didelio druskingumo užkandžiai: slaptas kraujospūdžio priešas
Trečia – didelio druskingumo užkandžiai. Traškučiai, sūrūs riešutai, viskas, kas „per sūru“. „Kraujospūdis kyla tyliai. Kol vieną dieną nebetyliai,“ – perspėjo jis. Pernelyg didelis druskos vartojimas yra viena pagrindinių padidėjusio kraujospūdžio priežasčių, o tai veda prie insulto ar infarkto rizikos.
4. Nepasterizuoti pieno produktai: nereikalinga rizika
Ketvirtasis punktas – nepasterizuoti pieno produktai. „Listeria, E. coli – visa tai gali gyventi žaliame piene. Kam rizikuoti?“ – retoriškai paklausė gydytojas. Nors pastaruoju metu populiarėja natūralūs, nepasterizuoti produktai, specialistai primena apie galimus pavojus ir infekcijų riziką, kuri gali būti ypač pavojinga vaikams, nėščiosioms ir silpno imuniteto asmenims.
5. Didelės žuvys su gyvsidabriu: pavojus kaupiasi organizme
Penktoji rekomendacija – vengti didelių žuvų su gyvsidabriu: kardžuvės, ryklio, didelių tunų.
„Gyvsidabris kaupiasi. Ypač pavojinga nėščioms ir vaikams. Bet ir suaugusiems – kam to reikia?“ – teigė medikas. Gyvsidabris yra sunkusis metalas, galintis sukelti neurologinių problemų, pažeisti inkstus ir nervų sistemą, ypač pažeidžiamoms grupėms.
Kodėl cukrus kasdien – tylus nuodas?
Paklausiau plačiau apie cukrų. Juk visi valgo saldumynus. „Problema ne saldainyje per gimtadienį,“ – paaiškino gydytojas. „Problema – kasdien. Pusryčiams saldūs dribsniai. Pietums – padažas su cukrumi. Vakarienei – desertas. Ir dar kava su dviem šaukštais.“ Gydytojas pabrėžė, kad būtent nuolatinis ir nepastebimas cukraus vartojimas yra didžiausia problema. „Tavo kepenys, tavo kasa, tavo dantys – visi dirba, kad suvirškintų tai, ko tau net nereikia.“
Dešra – produktas, ne maistas
„Dešra – ne maistas. Tai produktas,“ – pasakė tiesiai. „Sudėtyje – viskas, kas liko. Druska, kad ilgiau išsilaikytų. Nitratai, kad gražiai atrodytų. Riebalai, kad būtų skanu.“ Nors retkarčiais pasimėgauti dešra nėra didelis nusikaltimas, kasdienis jos vartojimas gali turėti rimtų pasekmių. „Retkarčiais? Gerai. Kasdien? Tavo arterijos atsidėkos anksčiau, nei norėtum.“ O ką apie tas, kurios „be nitratų“ ar „natūralios“? „Geriau. Bet vis tiek perdirbtos. Vis tiek pilna druskos. Jei nori mėsos – imk šviežią ir gamink pats. Bent žinai, kas viduje.“
Maži žingsniai didelių pokyčių link
„Nieko sudėtingo,“ – sakė gydytojas, apibendrindamas savo patarimus. „Vanduo vietoj limonado. Vištiena vietoj dešros. Lašiša vietoj kardžuvės. Normalus pienas vietoj fermų eksperimentų.“ Jis akcentavo, kad sveika mityba nėra brangi ar nepatraukli. „Ar sunku? Ne. Ar brangu? Ne brangiau. Ar skanu? Kai pripratai – skaniau.“
Grįžau namo ir atidariau šaldytuvą. Dešros. Saldus jogurtas. Padažas su cukrumi. Pagalvojau apie gydytojo žodžius. Ir pradėjau nuo mažo – išmečiau vieną dešrų pakelį. Rytoj – gal dar vieną.
Prie durų gydytojas dar pridūrė: „Nereikia keisti visko iš karto. Pradėk nuo vieno dalyko. Atsisakyk labiausiai kenkiančio. Po mėnesio – kito.“ Ir kas, jei nenori atsisakyti? „Tada bent jau žinok, ką darai. Sąmoningas pasirinkimas – irgi pasirinkimas.“
Dabar kiekvieną kartą, kai imu dešrą iš šaldytuvo, pagalvoju. Ne visada padedu atgal. Bet pagalvoju. Ir tai jau daugiau, nei dariau anksčiau. Gal gydytojai žino ne tik apie ligas. Gal jie žino ir apie tai, kaip jų išvengti. Reikėjo tik paklausti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.