Ar dažnai jaučiatės nuolat sušalę, net ir šiltose patalpose, ar, atvirkščiai, jus kankina netikėtos karščio bangos? Šie kūno signalai gali būti ne tik paprastas diskomfortas, bet ir perspėjimas apie galimus sveikatos sutrikimus. Vaistininkė Raimonda Truncė atskleidžia, kodėl moterys dažniau šąla nei vyrai ir kokie veiksniai – nuo mitybos iki rimtų ligų – lemia individualią termoreguliaciją.
„Moterims dėl estrogenų įtakos, klampesnio kraujo, būna šalta dažniau nei vyrams. Taip pat, šilta ar šalta, gali priklausyti nuo žmogaus amžiaus, svorio, gyvenimo bei miego ritmo, mitybos įpročių, psichinės sveikatos. Liūdniems, jaučiantiems įtampą žmonėms dažniau būna šalta. Raumeningesniam kūnui visada šilčiau, nes raumenų darbas generuoja šilumą, o riebalinės ląstelės ją sulaiko“, – komentuoja vaistininkė R. Truncė.
Kiekvieno termoreguliacija – individuali
Žmonės yra šiltakraujai, gebantys reguliuoti savo kūno temperatūrą nepriklausomai nuo aplinkos. Tai vadinama termoreguliacija. Esant vėsiai aplinkai, kraujagyslės susitraukia, taip atiduodamos mažiau šilumos į aplinką, o esant šiltam orui, išsiplečia, išspinduliuodamos šilumą. Šis procesas yra itin individualus ir priklauso nuo prigimties, kraujagyslių būklės bei kitų galimų sveikatos sutrikimų.
„Kiekvieno žmogaus termoreguliacija yra individuali. Ji priklauso nuo prigimties, kraujagyslių būklės bei kitų galimų sveikatos sutrikimų. Šilumos reguliavimas prasideda smegenyse – pagumburyje, kuriame yra tam tikrų branduolių, susijusių su organizmo temperatūros reguliavimu, bei yra valdomas hormonų. Būtent skydliaukės hormonai padeda reguliuoti temperatūrą ir medžiagų apykaitą“, – aiškina vaistininkė.
Šaltis – perspėjantis ženklas? Skydliaukės ir mažakraujystės įtaka
Jei jaučiate nuolatinį šaltį, nuovargį, o plaukai pradėjo gausiai slinkti ir nagai lūžinėti, vertėtų atkreipti dėmesį į skydliaukės veiklą. R. Truncė pataria atlikti kraujo tyrimą TTH kiekiui nustatyti. Skydliaukės sutrikimai yra viena dažniausių nuolatinio šalčio priežasčių.
Nuolatinis šalčio jausmas taip pat gali kankinti ir dėl mažakraujystės (anemijos), t. y. dėl žemo hemoglobino kiekio kraujyje. Šiuo atveju simptomai panašūs į skydliaukės hormonų sutrikimų požymius, tačiau dar prisideda galvos svaigimas staiga pasisukus ar atsistojus, dažnai apibūdinamas kaip „žvaigždutės akyse“.
Karščio bangos: ne tik menopauzės ženklas
Nors vieni nuolat šąla, kitus žmones kankina karščio bangos. Jos gali pasireikšti esant stresinei situacijai, pakilus kraujospūdžiui, sutrikus skydliaukės veiklai, o moterims – menopauzės periodu. Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad moterys patogiau jaučiasi aukštesnėje temperatūroje nei vyrai, o standartinė rekomenduojama kambario temperatūra siekia 21 °C, esant 50 proc. santykiniam oro drėgnumui.
Kitos priežastys ir tirpstančios galūnės
Dažni pacientų nusiskundimai yra šąlančios bei tirpstančios galūnės. „Vienas iš pagrindinių periferinės kraujotakos sutrikimams būdingų simptomų – ne tik galūnių šalimas, bet protarpinis tirpimo jausmas. Taip pat dar vertėtų paminėti ir Reino ligą – tai sutrikimas, kuomet rankų ar kojų pirštai pabąla, ima mėlti sušalus. Rankų šalimas, dar kitaip vadinamas ledinių rankų sindromu, dažniau vargina rūkančius žmones, nes nikotinas sukelia kraujagyslių spazmus“, – vardija R. Truncė.
Ne visi nusiskundimai šąlančiomis galūnėmis signalizuoja apie rimtus sveikatos sutrikimus. Galūnės gali šalti ir dėl per mažo maisto kiekio, nepakankamo energijos poreikių patenkinimo, per didelio sėslumo ar tiesiog sumažėjusio kraujospūdžio. Šias problemas dažnai galima išspręsti padidintu fiziniu aktyvumu, dažnesnėmis pertraukėlėmis darbo metu, siekiant suaktyvinti kraujotaką, bei subalansuota mityba.
Kaip palengvinti simptomus ir sušildyti kūną?
Esant šąlančioms galūnėms dėl sutrikusios periferinės kraujotakos, R. Truncė rekomenduoja naudoti plečiančius preparatus, pavyzdžiui, augalinės kilmės, kurių sudėtyje yra standartizuotas ginkmedžių ekstraktas. Taip pat padėti gali tepalai ar kremai su pipiru, suteikiantys kaitinantį efektą ir gerinantys kraujotaką. Kitas variantas – galūnių dirginimas: mūvėti natūralios šiurkštesnės vilnos pirštines ir kojines, atlikti masažus ar glostymus, naudoti masažinius kilimėlius. Dirginant odos nervines galūnes, kraujas ima geriau plūsti į smulkesnes kraujagysles. Galima naudoti ir šildančius eterinius aliejus, tokius kaip imbiero ar cinamono.
Mažakraujystės atveju, pirmiausia rekomenduojama visavertė ir subalansuota mityba, įtraukiant geležies, folio rūgšties bei vitamino B12 preparatus. Šių medžiagų gausu kepenėlėse, raudonoje mėsoje, virtuose moliuskuose, lašišoje, pupelėse, granatų vaisiuose. Kai kuriems pacientams gali būti pasiūlyti ir jodo turintys produktai ar preparatai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.