Ilgus metus gyvavęs įsitikinimas apie „saikingą“ ir neva nekenksmingą alkoholio vartojimą buvo sugriautas. Oksfordo universiteto mokslininkai, atlikę išsamų tyrimą, padėjo tašką diskusijose – saugios alkoholio dozės smegenims tiesiog nėra. Jų išvados atskleidžia, kaip alkoholis veikia pilkąją smegenų medžiagą ir kodėl net nedideli kiekiai kelia riziką.
Alkoholio poveikis smegenų pilkajai medžiagai: ko parodė tyrimas?
Didelio masto tyrimas, kuriame dalyvavo apie 25 tūkst. Jungtinės Karalystės gyventojų, atskleidė tiesioginį ryšį tarp alkoholio vartojimo ir smegenų būklės. Dalyvių kompiuterinės tomografijos tyrimai leido mokslininkams nustatyti smegenų pilkosios medžiagos kiekį ir ištirti jo koreliaciją su deklaruojamu alkoholio suvartojimu.
„Kuo daugiau žmogus gėrė, tuo mažiau jis turėjo pilkosios medžiagos“, – tvirtino vyriausioji Oksfordo klinikinė tyrėja Anya Topiwala. Ji paaiškino, kad smegenų tūris mažėja su amžiumi ir sergant demencija. Be to, pastebėtas ryšys tarp mažesnio smegenų tūrio ir prastesnių atminties tyrimų rezultatų. Nors alkoholio įtaka pilkosios medžiagos kiekiui nebuvo didžiulė, A. Topiwala pabrėžė, kad ji buvo reikšmingesnė nei kitų „koreguojamų rizikos faktorių“, susijusių su asmens gyvenimo būdu.
Nėra „geresnio“ alkoholio: rūšis neturi reikšmės
Mokslininkai taip pat detaliai analizavo, ar tam tikri gėrimo įpročiai, vartojamų gėrimų rūšys ar išankstinės sveikatos būklės turi įtakos tam, kaip alkoholis veikia smegenų sveikatą. Jų išvados vienareikšmiškos: nėra „saugaus“ mėgavimosi alkoholiu lygio. Tai reiškia, kad bet kokio alkoholio kiekio vartojimas yra blogiau nei visiškas jo atsisakymas. Tyrimas taip pat neparodė, kad nuo vartojamo gėrimo rūšies (vyno, spiritinių gėrimų ar alaus) priklausytų smegenims daromos žalos dydis.
Vis dėlto, tam tikros aplinkybės, tokios kaip aukštas kraujospūdis, nutukimas ar besaikis alkoholio vartojimas, gali padidinti riziką, pridūrė mokslininkai.
„Labai daug žmonių alkoholį vartoja, klaidingai manydami, kad jie tai daro „saikingai“ ir galvoja, kad tai nėra kenksminga ar net gali padėti sveikatai“, – dėstė A. Topiwala. Ji pabrėžė neurodegeneracinių ligų, tokių kaip demencija, gydymo stoką, todėl visuomenei ypač svarbu žinoti apie veiksnius, padedančius išvengti smegenų pažeidimo.
Platesnis kontekstas: alkoholio rizika
Alkoholio rizika sveikatai yra žinoma jau seniai. 2018 m. „The Lancet“ žurnale paskelbtame tyrime buvo teigiama, kad alkoholis buvo pagrindinis ligų ir priešlaikinės mirties rizikos faktorius asmenų nuo 15 iki 49 metų amžiaus grupėje. Beveik 1 iš 10 mirčių pasaulyje buvo siejama su alkoholio vartojimu.
Jungtinės Karalystės Alkoholio tyrimų instituto tyrėja Sadie Boniface teigė, kad dešimtmečius buvo žinoma, jog gausus alkoholio vartojimas kenkia smegenų sveikatai. „Neturėtume pamiršti, kad alkoholis veikia visas kūno dalis, todėl kelia įvairių sveikatos rizikų“, – sakė S. Boniface.
Svarbios išvados: pokyčiai, kurių iš karto nepastebi
Londono Karališkojo koledžo senatvės psichiatrijos klinikos bendradarbis Tony Rao patvirtino tyrimo išvadų patikimumą, atsižvelgdamas į didelį imties dydį. T. Rao teigė, kad šis tyrimas papildo ankstesnes studijas, kurios taip pat parodė, jog nėra saugios ribos alkoholio vartojimo lygiui, susijusiam su žmogaus smegenų struktūros ir funkcijos pažeidimu.
„Ankstesni tyrimai parodė, kad subtilūs pokyčiai, rodantys smegenų žalą, gali pasireikšti būdais, kurių iš karto negalima pastebėti atliekant įprastus intelekto funkcijų tyrimus, ir jie gali lėtai progresuoti tol, kol žmogui pasireiškia pastebimesni atminties pokyčiai“, – sakė jis. Taigi, įsišaknijęs įsitikinimas, kad net „taurelė vyno niekam nepakenks“, yra klaidingas ir, kaip rodo moksliniai tyrimai, ilgainiui gali turėti rimtų pasekmių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.