Daugiau nei pusę amžiaus kartota ir plačiai paplitusi taisyklė, kad kasdien reikia išgerti aštuonias stiklines vandens, yra moksliškai nepagrįsta. Naujas tarptautinis tyrimas, kuriame dalyvavo tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio, atskleidė, kad kiekvieno žmogaus vandens poreikis yra individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, o populiari rekomendacija tinka toli gražu ne visiems.
„Dabartinė rekomendacija moksliškai visiškai nepagrįsta. Dauguma mokslininkų nė negali pasakyti, kaip ji atsirado“, – teigė Yosuke Yamada, pagrindinis tyrimo autorius iš Nacionalinio biomedicinos inovacijų, sveikatos ir mitybos instituto Japonijoje.
Pasak mokslininkų, esama rekomendacija neatsižvelgia į tai, ką žmogus valgo. Kartu su maistu gaunamas vandens kiekis gali ženkliai skirtis, priklausomai nuo asmens mitybos įpročių.
„Jei valgysite tik duoną, šoninę ir kiaušinius, iš maisto negausite daug vandens, bet jei valgysite mėsą, daržoves, žuvį, makaronus ir ryžius, apie 50 proc. reikiamo vandens galite gauti iš maisto“, – tikino Y. Yamada.
Kaip buvo atliktas tyrimas?
Tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti prestižiniame „Science“ žurnale, apėmė 5604 žmonių vandens vartojimo įpročius. Tyrime dalyvavo asmenys nuo 8 dienų amžiaus kūdikio iki 96 metų senolio, o duomenys buvo surinkti iš 23 skirtingų pasaulio valstybių.
Tyrimo dalyviai išgėrė stiklinę vandens, kurioje dalis vandenilio atomų buvo pakeisti deuteriu – stabiliu vandenilio izotopu. Šis izotopas natūraliai randamas žmogaus organizme ir yra nekenksmingas. Matuojant papildomo deuterio pašalinimo greitį iš organizmo, mokslininkai galėjo nustatyti, kokiu spartumu vyksta vandens apykaita.
Tyrimas atskleidė, kad vandens apykaita organizme labai skiriasi priklausomai nuo žmogaus amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo lygio ir aplinkos. Pastebėta, kad karštame ir drėgname klimate bei aukštikalnėse gyvenančių žmonių, taip pat sportininkų, nėščiųjų ir krūtimi maitinančių moterų skysčių apykaita buvo spartesnė. Tai reiškia, kad šioms gyventojų grupėms derėtų gerti daugiau vandens, nei vidutiniškai rekomenduojama.
Individualus vandens poreikis ir aplinkosauga
Energijos sąnaudos pasirodė esančios ryškiausias vandens apykaitos veiksnys. Pavyzdžiui, 20–35 metų vyrams šis rodiklis vidutiniškai siekia 4,2 litro per dieną. Visgi, vandens poreikis su amžiumi palaipsniui mažėja – 90 metų vyrams per dieną pakanka ir 2,5 litro vandens.
20–40 metų amžiaus moterų vidutinė vandens apykaita buvo 3,3 litro, o sulaukus 90 metų ji sumažėjo iki 2,5 litro. Įdomu tai, kad sportuojančioms moterims per dieną reikia litru mažiau vandens nei fiziškai mažiau aktyvioms jų bendraamžėms, kas gali rodyti efektyvesnę vandens apykaitą ar kitus adaptacinius mechanizmus.
„Tyrimas rodo, kad įprastas patarimas per dieną išgerti aštuonias stiklines – maždaug du litrus – tinka ne visiems, daugeliui žmonių pakanka mažiau vandens“, – tvirtino Aberdyno universiteto (Škotija) profesorius ir tyrimo bendraautorius Johnas Speakmanas. Jis pridūrė, kad daugelis žmonių ignoruoja šią rekomendaciją ir klauso savo organizmo signalų.
Nors per didelis vandens kiekis vargu ar gali pakenkti sveikatai, tyrimo autoriai atkreipia dėmesį į švaraus geriamo vandens išteklių ribotumą. Jie nurodė, kad jei 40 mln. Jungtinės Karalystės gyventojų kasdien išgertų vos puslitriu daugiau vandens, nei jiems iš tiesų reikia, per dieną būtų suvartota 20 mln. litrų vandens daugiau nei būtina. Tai pabrėžia ne tik individualaus, bet ir aplinkosauginio požiūrio svarbą į vandens vartojimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.