Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų situacija išlieka itin opi. Statistika yra pribloškianti: mirtingumas nuo išeminės širdies ligos mūsų šalyje yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje ir net keturis kartus viršija ES vidurkį. Higienos instituto duomenimis, daugiau nei 48 procentai visų mirties atvejų Lietuvoje yra siejami su šiomis ligomis.
„Eurostat“ duomenys rodo, kad lietuviai lėtinėmis ligomis, trukdančiomis gyventi visavertį gyvenimą, dažniausiai suserga sulaukę maždaug 57 metų. Tai gerokai anksčiau nei vidutinis Švedijos ar Maltos gyventojas, kuris su rimtesnėmis sveikatos problemomis susiduria tik būdamas 72 metų. Akivaizdu, kad Lietuvos gyventojų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė yra žymiai trumpesnė.
Nepaisant šios nerimą keliančios statistikos, Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai teigia, kad net 80 procentų mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti. Tam būtinas didesnis fizinis aktyvumas, sveikos mitybos propagavimas ir žalingų įpročių atsisakymas.
Aktyvus gyvenimo būdas ir nuolatinis širdies stebėjimas
Reguliarus fizinis krūvis ir mankšta yra esminiai veiksniai, padedantys mažinti bendrojo cholesterolio kiekį kraujyje, treniruoti ir stiprinti širdies raumenį bei reguliuoti arterinį kraujo spaudimą. Svarbu suprasti, kad norint palaikyti pakankamą fizinį aktyvumą, nebūtina lankyti sporto klubo – užtenka ir ilgesnių pasivaikščiojimų gryname ore ar paprasčiausio važinėjimo dviračiu.
Be to, sumažinti liūdnus statistinius skaičius gali padėti ir nuolatinis širdies ritmo stebėjimas. Šį prevencinį veiksmą atlikti gali kiekvienas, o tai padaryti itin paprasta naudojant išmaniuosius laikrodžius. Pavyzdžiui, „Fitbit“ tipo įrenginiai nuolat matuoja pulsą ir taip suteikia galimybę sekti savo sveikatos būklę bei iš anksto pastebėti bet kokius nuokrypius nuo normos. Tokie laikrodžiai leidžia nusistatyti aukščiausią pulso ribą, kurią pasiekus atsiunčiamas perspėjimas, raginantis pasikonsultuoti su gydytoju. Taip problemas galima pastebėti nedelsiant ir užkirsti kelią rimtiems susirgimams.
Mitybos galia: maisto produktai, saugantys širdį
Norint sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, reikėtų vengti maisto, kuriame gausu riebalų. Vietoje to, savo mitybos racioną verta papildyti tokiais produktais kaip šparagai ir brokoliai. Šparagai yra natūralus folio rūgšties šaltinis, kuris mažina homocisteino, didinančio minėtų ligų riziką, kaupimąsi organizme.
Ne ką mažiau naudingi ir brokoliai, galintys padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje – juos valgant reguliariai, sumažėja tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Taip pat reikėtų nepamiršti ir įvairių uogų, kurių sudėtyje esantys antioksidantai polifenoliai efektyviai sumažina riziką susirgti šiomis ligomis.
Rūkymas – didžiausias širdies priešas
Ne ką mažiau nei sveika mityba, svarbus ir žalingų įpročių atsisakymas. Pasaulio sveikatos organizacijos, Pasaulio širdies federacijos ir Australijos Niukaslio universiteto paskelbtame pranešime teigiama, kad kiekvienais metais dėl rūkymo sukeltų širdies ligų miršta 1,9 milijono žmonių.
Rūkančių asmenų kraujyje randama žymiai daugiau fibrinogeno, kuris kartu su trombocitais formuoja kraujo krešulį, o tai smarkiai padidina miokardo infarkto riziką. Pabrėžiama, kad net ir kelios cigaretės per dieną, nereguliarus ar pasyvusis rūkymas (kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru) smarkiai padidina tikimybę susirgti širdies ligomis. Tačiau yra ir gera žinia: metus rūkyti, ši rizika po metų sumažėja net 50 procentų.
Maži žingsneliai ilgalaikiams pokyčiams
Norint judėti sveikesnės gyvensenos link, rekomenduojama pradėti nuo nedidelių žingsnių. Jeigu iki šiol per dieną suvalgydavote po vieną obuolį, pamėginkite suvartojamų vaisių skaičių padidinti iki dviejų. Taip palaipsniui pasieksite rekomenduojamą 5 porcijų vaisių ir daržovių kiekį per dieną. Jeigu ruošiatės pradėti sportuoti, taip pat neskubėkite ir nepersistenkite. Pradėjus nuo intensyvių treniruočių, vėliau sportas ims asocijuotis tik su pervargimu ir išsekimu. Todėl patariama pradėti iš lėto.
Kiekvienas mūsų turi savo kasdienę rutiną ir tam tikrus veiksmus atlieka be jokio susimąstymo, paprasčiausiai iš įpročio. Būtent taip reikėtų žvelgti ir į sportą. Jeigu susikursite savo ritualą, kuris leis pradėti sportuoti be didelio susimąstymo, norimus tikslus įgyvendinti bus gerokai paprasčiau. Tam į pagalbą galima pasitelkti ir išmaniuosius laikrodžius, kurie praneša, kai per ilgai užsisėdite vienoje vietoje, ir paragins pasivaikščioti.
Tyrimais įrodyta, kad vidutiniškai reikia 66 pakartojimų, kad naujas sveikas elgesys taptų įpročiu. Todėl nereikėtų iš karto imtis drastiškų pokyčių – tik nespausdami savęs suformuosite ilgalaikius, gyvybiškai svarbius įpročius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.