Daugelis vėjaraupius įpratę laikyti nekalta vaikystės liga, tačiau šeimos gydytoja G. Juodišienė įspėja, kad suaugusiems ši infekcija gali sukelti rimtų, net gyvybei pavojingų komplikacijų. Nors vaikai dažniausiai perserga lengvai, suaugusiesiems ligos eiga gali būti kur kas sudėtingesnė ir ilgesnė, todėl svarbu žinoti apie prevenciją ir skiepų naudą.
Vėjaraupių eiga ir pirmieji simptomai
Vėjaraupių inkubacinis periodas trunka nuo 11 iki 21 dienos. Pirmieji bėrimo elementai paprastai pasireiškia ant pilvo, šlaunų, pečių, krūtinės, veido ir plaukuotosios galvos dalies, tačiau delnų ir padų neberia. „Iš pradžių atsiranda apvali ar ovali raudonos spalvos dėmelė, kurios centre yra skaidraus skysčio pripildyta pūslelė, kuri vėliau išdžiūsta arba pratrūksta, o jos vietoje susiformuoja šašelis“, – pasakoja G. Juodišienė.
Kodėl vėjaraupiai pavojingi suaugusiems ir pažeidžiamoms grupėms?
Nors vaikams liga dažniausiai būna gerybinė, prisidėjus bakterinei infekcijai, gali išsivystyti sunkios odos komplikacijos, pavyzdžiui, pūliniai, flegmona, gangreniniai pakitimai ar net sepsis. Vėjaraupiai taip pat gali pažeisti vidaus organus, sukeldami virusinę pneumoniją, vidurinės ausies uždegimą, širdies, inkstų, kepenų ar sąnarių ligas. G. Juodišienė pažymi, kad ligos metu gali būti pažeidžiama ir nervų sistema, išsivystant encefalitui, cerebelitui, galvinių nervų paralyžiui, Guillain-Barre ar Reye sindromui.
Ypatingai sunki vėjaraupių eiga stebima tam tikroms rizikos grupėms: naujagimiams, kūdikiams, paaugliams nuo 12 metų, suaugusiesiems (ypač nėščiosioms), sergantiems lėtinėmis ligomis ir tiems, kurių imunitetas nusilpęs. „Kol kas nėra aišku, kodėl suaugusiesiems vėjaraupių eiga sudėtingesnė, tačiau yra nustatyta, kad sergama sunkiau, ilgiau, o jiems galinčių išsivystyti komplikacijų rizika yra ženkliai didesnė nei vaikams“, – aiškina gydytoja. Be to, vaikams atsiradus pūslelių burnoje, tampa sunku valgyti ir gerti, dėl ko gali išsivystyti dehidratacija, reikalaujanti gydymo ligoninėje.
Virusas lieka organizme ir kelia juostinės pūslelinės riziką
Verta žinoti, kad net ir persirgus vėjaraupiais, ligą sukėlęs virusas Varicella zoster iš organizmo nedingsta. Jis pasilieka spinalinių nervų sensoriniuose ganglijuose ir nugaros smegenų užpakalinėse šaknelėse. „Kai nusilpsta imuninė sistema, jis gali aktyvuotis ir sukelti juostinę pūslelinę – ligą, pasireiškiančią skausmingu pūsleliniu bėrimu, karščiavimu ir odos deginimo jausmu“, – įspėja G. Juodišienė. Tai dar viena priežastis, kodėl prevencija yra tokia svarbi.
Skiepai: patikima apsauga nuo vėjaraupių ir juostinės pūslelinės
Šeimos gydytoja pabrėžia, kad skiepytis rekomenduojama visiems vėjaraupiais nesirgusiems suaugusiesiems ir vaikams. Tai ypač aktualu prieš pradedant lankyti darželį, mokyklą ar dirbant didelėse žmonių grupėse, nes virusas plinta oro lašeliniu būdu ir kolektyvuose užkrečia apie 90 proc. imuniteto neturinčių žmonių.
Skiepijimas vyksta dvejomis dozėmis su mažiausiai 4–6 savaičių pertrauka. G. Juodišienė teigia, kad vakcinuotis galima ir po kontakto su sergančiuoju – jei tai padaroma per 3 dienas, ženkliai sumažėja tikimybė susirgti arba pavyksta išvengti sunkių ligos komplikacijų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad pasiskiepijusioms moterims rekomenduojama 1 mėnesį vengti nėštumo.
Svarbu žinoti apie skiepų kontraindikacijas
Gydytoja akcentuoja, kad vėjaraupių vakcina nerekomenduojama kūdikiams iki 9 mėnesių amžiaus, nėščiosioms ir asmenims, sergantiems imuninę sistemą silpninančiomis ligomis, arba tiems, kuriems anksčiau pasireiškė alerginė reakcija į kurią nors vakcinos medžiagą. Tokiais atvejais rekomenduojama pasiskiepyti imuniteto vėjaraupiams neturintiems šeimos nariams, taip sukuriant „lizdo“ apsaugą.
„Pasiskiepijus susiformuoja patvarus ir ilgalaikis imunitetas ne tik prieš vėjaraupius, bet ir juostinę pūslelinę. Nors vakcina nesuteikia visiškos apsaugos nuo ligos, ja suserga vos keli procentai pasiskiepijusių, dažniausiai dėl imuninės sistemos sutrikimų, o pasireiškiantys simptomai – lengvi: pavieniai bėrimai ir neaukšta temperatūra“, – apibendrina G. Juodišienė, pabrėždama skiepų naudą visuomenės sveikatai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.