Po pandemijos apribojimų atgijęs turizmas vėl džiugina kelionių ištroškusius žmones, tačiau egzotiškų įspūdžių kartais temdo netikėti sveikatos iššūkiai. Jungtinių Tautų Pasaulio Turizmo organizacija (UNWTO) skelbia, kad 2022 m. tarptautinis turizmas pasiekė beveik 60 proc. priešpandeminio lygio. Deja, su išaugusiais keliautojų srautais didėja ir iš šiltų kraštų parsivežamų ligų, ypač parazitozių, rizika.
Lietuvoje taip pat stebimas įvežtinių parazitozių augimas. Maliarijos atvejų 2017–2019 m. kasmet buvo registruojama po 6–7, o pandemijos metu sumažėjo iki 2–3. Tačiau 2022 m. rugpjūtį vėl užfiksuoti 3 atvejai. Retesnių tropinių parazitozių, tokių kaip šistosomozės, leišmaniozės, strongiloidozės, 2016–2020 m. buvo 27, o vien 2022 m. (iki rugpjūčio) jau 8 atvejai.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, 2022 m. (iki spalio 11 d.) keturiems pacientams, lankiusiems tropinio klimato šalis, buvo identifikuoti Giardia lamblia sukėlėjai, vienam – maliarijos, vienam – kriptosporidijų, o kelių asmenų mėginiuose aptiktos neaiškios rūšies amebos. Šie skaičiai rodo, kad keliautojams svarbu būti budriems.
Pavojingi žarnyno ligų sukėlėjai, tykantys keliautojų
Keliaujant į egzotinius kraštus, ypač svarbu žinoti apie tris dažniausiai pasitaikančius ir pavojingus žarnyno ligų sukėlėjus.
Giardia lamblia (Giardiazė)
Giardia lamblia (G. lamblia) – tai pirmuonis, kuriuo pasaulyje kasmet užsikrečia apie 2 milijonus žmonių. Vieniems pasireiškia besimptomis nešiojimas, kitiems giardiazė sukelia ilgalaikį viduriavimą, malabsorbcijos sindromą, geležies stokos anemiją, vaikams – sulėtėjusį augimą. Būdingos riebios, itin nemalonaus kvapo išmatos.
Užsikrečiama per G. lamblia cistomis užterštą vandenį, maisto produktus ar nešvarias rankas. Cistos itin atsparios aplinkos veiksniams – vandenyje išlieka gyvybingos iki dviejų mėnesių. Slaptasis ligos periodas vidutiniškai trunka 3–10 dienų. Nuo giardiazės nėra vakcinų ar chemoprofilaktikos, todėl pagrindinė prevencija – kruopštus rankų plovimas ir maisto higienos laikymasis, ypač egzotinėse šalyse.
Entamoeba histolytica (Amebiazė)
Entamoeba histolytica (E. histolytica) – vienaląstis parazitas, gyvenantis žmogaus storajame žarnyne, galintis plisti ir į kitus organus (kepenis, plaučius, smegenis). Invazijos šaltinis – žmogus, išskiriantis cistas. Amebiaze dažnai serga keliautojai. Cistos vandenyje gali išlikti gyvybingos 2–12 mėnesių.
Liga prasideda ūmiu pilvo skausmu, viduriavimu su kraujo priemaišomis, pykinimu, skausmingu tuštinimusi, vėmimu ir karščiavimu. Išmatos gali priminti „aviečių želė“. Svarbu greitai diagnozuoti E. histolytica infekciją, naudojant specifinius antigenų tyrimus arba PGR metodą, nes kita amebų rūšis – Entamoeba dispar – atrodo identiškai, bet nesukelia sunkių simptomų.
Cryptosporidium spp. (Kriptosporidiazė)
Cryptosporidium spp. – tarpląstelinis pirmuonis, sukeliantis vandeningą, iki mėnesio trunkantį viduriavimą ir kartais pažeidžiantis kvėpavimo takus. Tai stiprus infekcinis patogenas, perduodamas fekaliniu-oraliniu keliu. Jo oocistos atsparios aplinkai ir chlorui, išlieka gyvybingos apdorotame vandenyje iki 7 dienų. Ypač pavojingas sergantiems AIDS. Užsikrėsti pakanka iki 10 oocistų.
Maliarija: grėsminga tropikų liga ir jos ypatumai
Maliariją sukelia parazitas plazmodijas, turintis kelias rūšis. Plasmodium falciparum (tropinė maliarija) kelia didžiausią letalumo riziką. Kasmet ja suserga apie 30 000 keliautojų. Didžiausia rizika užsikrėsti – tropikų ir subtropikų regionuose.
Šaltinis – sergantis žmogus, o sukėlėją perduoda Anopheles genties uodo patelė. Egzistuoja „oro uostų maliarija“, kai infekuotas uodas patenka į lėktuvą. Teoriškai įmanoma ir vietinė maliarija Lietuvoje, jei sergančiam įkanda mūsų šalyje esantis Anopheles uodas, o vėliau jis įkanda kitam žmogui. Tačiau ne visų maliarijos rūšių parazitams yra tinkamos sąlygos subręsti uode Lietuvoje. Nuo 1957 m. vietinė maliarija Lietuvoje neregistruojama.
Pagrindinis maliarijos simptomas – karščiavimas, prasidedantis po 1–4 savaičių inkubacinio periodo. Kiti simptomai: raumenų ir galvos skausmai, pykinimas, vėmimas. Karščiavimo priepuoliai, lydimi šaltkrėčio ir aukštos temperatūros, kartojasi kas 48 arba 72 valandas. Gali padidėti kepenys, blužnis, atsirasti gelta ir bėrimas. Diagnozuojant būtina gydytojui pranešti apie keliones į endemines zonas.
Kaip apsisaugoti nuo kelionių ligų? Svarbiausi patarimai
- Apsaugokite save nuo uodų (repelentai, tinkleliai).
- Pasidomėkite chemoprofilaktika nuo maliarijos.
- Venkite maudytis nežinomuose vandens telkiniuose.
- Gerkite tik švarų, supakuotą vandenį.
- Plaukite daržoves, vaisius saugiu vandeniu, juo valykitės dantis.
- Vartokite tik gerai termiškai apdorotą maistą.
- Venkite kokteilių su ledukais, jei abejojate vandens kokybe.
Grįžus iš kelionių ir pajutus bet kokius negalavimus, nedelsiant kreipkitės į šeimos gydytoją ir būtinai praneškite apie lankytas šiltuosius kraštus. Tai padės tiksliai diagnozuoti ligą ir paskirti tinkamą gydymą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.