Daugelis vis dar tiki, kad širdies ligos yra labiau vyrų problema. Tačiau šeimos gydytoja Elena Šukė griauna šį mitą ir pabrėžia, kad širdies ligos moterims gresia ne ką mažiau, o kartais net dažniau nei vyrams. Ši tendencija ypač ryški socialiai pažeidžiamose bendruomenėse, kur pragyvenimo lygis yra sunkesnis. Nors visuomenėje vyrauja klaidingas požiūris, gydytoja ragina į širdies sveikatą žiūrėti atsakingai, nepaisant lyties.
Bendrieji širdies ligų rizikos veiksniai: Ką turime žinoti?
Širdies ligų požymiai ir rizikos veiksniai iš esmės nesiskiria tarp vyrų ir moterų. Didžiausią įtaką ligų atsiradimui turi:
- Antsvoris ir nutukimas;
- Per mažas fizinis aktyvumas;
- Rūkymas ir gausus alkoholio vartojimas;
- Nesveikas gyvenimo būdas;
- Gretutinės ligos, tokios kaip padidėjęs cholesterolio kiekis, aukštas kraujo spaudimas ar plaučių ligos.
Gydytoja akcentuoja, kad net jei žmogus nejaučia jokių ryškių nusiskundimų, bet gyvena nesveikai ir turi antsvorio, yra didelė tikimybė, jog širdies liga jau vystosi. Dažnai tokie įtarimai pasitvirtina.
Infarktas ir Insultas: Skirtumai ir lyties specifika
Svarbu atskirti dvi dažnai painiojamas, tačiau skirtingas ligas – insultą ir miokardo infarktą.
- Insultas – tai galvos smegenų kraujagyslių liga. Jo požymiai (kalbos, pusiausvyros ar judėjimo sutrikimai) priklauso nuo paveiktos smegenų srities ir yra vienodi tiek vyrams, tiek moterims.
- Miokardo infarktas – tai širdies raumens liga, kurios simptomai tarp lyčių skiriasi iš esmės dėl skirtingos širdies sandaros.
Kaip atpažinti miokardo infarktą?
Visuomenėje paplitęs „holivudinis“ infarkto scenarijus – staigus griebimasis už krūtinės, skausmas, plintantis į kairę ranką – yra būdingas vyrų miokardo infarktui.
Tuo tarpu moterų miokardo infarktas dažnai pasireiškia visiškai kitaip. Būdingi simptomai yra:
- Galvos svaigimas;
- Maudimas duobutėje tarp pilvo ir krūtinės;
- Oro trūkumas;
- Pykinimas.
Dėl šių netipinių simptomų moterys dažnai neatpažįsta infarkto požymių, klaidingai manydamos, kad tai tik pilvo ar virškinimo problemos.
Tai patvirtina mitą, kad infarktas pasireiškia tik stipriu krūtinės skausmu.
Amžiaus ir gyvensenos įtaka širdies ligų rizikai
Rizika susirgti širdies ligomis didėja su amžiumi, tačiau svarbiausia yra ne tik metai, o gretutinės ligos ir gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, penkiasdešimtmetė moteris, turinti antsvorio ir padidėjusį cholesterolio kiekį, susiduria su didesne tikimybe sirgti širdies ligomis nei jos bendraamžė, besirūpinanti savo sveikata. Amžius turi įtakos, bet jį visada lydi mūsų kasdieniai pasirinkimai.
Fizinis aktyvumas: Kada jis naudingas, o kada gali pakenkti?
Pernelyg didelis fizinis krūvis savaime nepaskatina širdies ligų atsiradimo. Intensyviai sportuojantiems žmonėms, ypač profesionaliems sportininkams, išsivysto vadinamoji „sportininko širdis“ – stiprus širdies raumuo, pasireiškiantis retesniu pulsu ir specifiniais kardiogramos pokyčiais.
Problema gali kilti, kai ilgai ir intensyviai sportavęs asmuo staigiai nutraukia fizinę veiklą. Širdžiai, kaip ir kitiems organams, nepatinka staigūs pokyčiai. Todėl, jei nusprendžiama mažinti fizinį aktyvumą, tai reikėtų daryti palaipsniui, kad išvengtumėte galimų rizikų.
Prevencinės priemonės ir gyvybiškai svarbios „auksinės valandos“
Širdies ligų prevencija yra kompleksinė ir apima ne tik fizinį aktyvumą, bet ir sveiką mitybą bei psichologinę gerovę. Neužtenka vien tik nueiti 10 tūkstančių žingsnių, tikintis išvengti ligų. Reikia žiūrėti į visumą: fizinę veiklą, subalansuotą mitybą ir stresinių situacijų valdymą. Didelį stresą patiriantiems ar emocionaliai reaguojantiems asmenims rizika susirgti širdies ligomis yra didesnė.
Gydytoja pataria vadovautis dietologų taisykle 80/20: 80 procentų tinkamos mitybos ir 20 procentų laisvės mėgautis norimu maistu. Šis principas efektyvus ir sportuojant – natūralu, kad bus dienų, kai trūks motyvacijos. Svarbiausia prisiminti, kad viskas sumuojasi ir nėra vieno „auksinio recepto“.
Jeigu žmogus pasijunta blogai, ypač svarbios yra „auksinės valandos“. Tai yra kritiškai svarbus laikas, per kurį ligonis turi kuo greičiau patekti į medikų rankas. Kuo anksčiau bus suteikta pagalba, tuo mažiau bus liekamųjų reiškinių ir didesnė tikimybė visiškai pasveikti.
- Uždelstas insultas gali lemti ilgalaikius judėjimo sutrikimus.
- Praleidus „auksines valandas“ per infarktą ir laiku neatkimšus kraujagyslės, gali išsivystyti širdies nepakankamumas, ribojantis fizinę veiklą.
Gydytoja Elena Šukė ragina neignoruoti įspėjamųjų ženklų ir nedelsiant kreiptis pagalbos, nes laikas yra gyvybiškai svarbus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.